Valdžios funkcijų persiskirstymas atsiradus apskritims, o dabar esant sprendimui iki ateinančių metų liepos mėnesio jas panaikinti, sujaukė biurokratinį aparatą. Tai dar labiau apkartino vietos gyventojų padėtį.
Bendruomenės nuolat mina valdžios slenksčius dėl įvairiausių problemų, kurios atsirado dėl viešumo stokos, dubliuojant tam tikras valdiškų institucijų funkcijas arba jas visai pamiršus kam nors priskirti.
Dažniausiai sulaukusios formalių atsakymų į iškeltas problemas, bendruomenės kreipiasi į savo rajone reziduojančius Seimo narius, prašydamos surengti susitikimus su valdžios atstovais akis į akį. Pirmadienį Seimo nario Petro Gražulio iniciatyva Endriejavo ir Gribžinių bendruomenių atstovai susitiko su Klaipėdos apskrities administracijos viršininku Arūnu Burkšu bei kitais atsakingais darbuotojais.
Suvešėjęs parkas... sumažėjo
Endriejavo bendruomenės pirmininkė, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Eugenija Selskienė ir seniūnė Laimutė Šunokienė susitikime su apskrities viršininku išsakė bendruomenės abejones dėl Remigijaus Vaitkaus žemės sklypo detaliojo plano rengimo miestelio Atgimimo parko gretimybėje. Šiuo planu keičiama viso sklypo žemės naudojimo paskirtis į kitą - gyvenamąją teritoriją mažaaukščio namo statybai. „Mums dar ne visai aišku, kaip parko teritorijoje galėjo atsirasti privati nuosavybė, ir visiškai neaišku, kaip galima jame planuoti statybą. Endriejavo žmonės nori, kad parkas būtų vientisa rekreacinė teritorija, skirta poilsiui“, - prašyme apskrities viršininkui rugsėjo mėnesį rašė bendruomenės pirmininkė E. Selskienė ir Endriejavo seniūnaitis S. Virbauskas.
Seniūnė L. Šunokienė pripažįsta, kad laiku nesužiūrėjo, kokias ribas visuomenės poreikiams miestelio plane pažymėjo tuometė agrarinė tarnyba. „Dar 1989 m. tada egzistavusio kolūkio valdyba skyrė 3,8 ha parkui steigti. Sąjūdžio šviesoje endriejaviškiai pasodino Atgimimo parką, kuris per 20 metų gražiai suvešėjo. Seniūnija jį nuolat prižiūrėjo, ir tik prieš dvejus metus atsitiktinai sužinojome, jog tame plote grąžinta nuosavybė - apie 30 arų, o plane visuomenės poreikiams belikę 2,8 ha.“
Bergždžios kaltųjų paieškos
Endriejaviškius labiausiai skaudina, kad jie nežinojo, jog Atgimimo parko plotas sumažintas, ir vienam žmogui grąžinta žemės nuosavybė. Seniūnė prisimena, kad žemėtvarkininkai aiškinę esą niekas daugiau dėl nuosavybės minėtoje teritorijoje į juos nesikreipė. Tačiau, L. Šunokienės nuomone, žmonės to nedarė, nes galvojo pilietiškai - plotas gi skirtas visuomenės poreikiams. Bet kažkas galvojo ir veikė kitaip...
Seniūnė primygtinai klausė, ar minėta žemės nuosavybė yra atkeltinė, ar iš tikrųjų buvusi toje vietoje. Susitikime su apskrities viršininku Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėja Rima Petkienė atsakė, jog atkeltinė... Dabar jau niekas nebeprisiima atsakomybės, kodėl taip atsitiko su visuomenės poreikiams skirtu plotu. Dabartinė apskrities vadovybė nauja, žemėtvarkininkai kratosi, kad ne jie tvirtina detaliuosius planus, Savivaldybės tuomečiai agrarininkai neinformavę...
Skirtingų planų rebusas
Bendruomenės pirmininkės E. Selskienės nuomone, dabartinis detaliojo plano gyvenamajai statybai rengimas taip pat kelia įvairius įtarimus. Mat visa parko teritorija, esanti šalia veikiančių kapinių, yra sanitarinės apsaugos zonoje. Rengiamo detaliojo plano apsauginės zonos nustatomos vis skirtingai. Vieną kartą - vienaip, kitą kartą koreguojama jau kitaip. Be to, šalia esantis vandens telkinys tai rodomas plane, tai neberodomas. Planuotojai aiškina, esą taip atsitiko iš naujo atlikus geodezinius sklypo matavimus. Tačiau, bendruomenės nuomone, tai yra netiesa.
Birželio mėnesį atsakydamas Seimo narei Agnei Bilotaitei dėl endriejaviškių skundo rajono Žemėtvarkos skyriaus l. e. p. vedėjas Petras Ruškys tvirtino, kad „tradicinio laidojimo kapinių apsaugos zonos dydis yra 300 metrų.“
Pirmadienį apskrities viršininko administracijoje vykusiame susitikime pasiūlyta samdyti nepriklausomą ekspertą, kuris išspręstų skirtingų planų rebusą. Bet kas jį privalėtų samdyti? Bendruomenė, Savivaldybė, sklypo savininkas?.. Išsakyta mintis, esą Savivaldybė gal galėtų visuomenės poreikiams išpirkti tą į parką įsiterpusį keliasdešimties arų sklypelį? Pasitarime dalyvavęs sklypo savininko sūnus tarstelėjo, jog to sklypo tikrai nepadovanosią, kaip norėtų bendruomenė.
Pavojingo geležinkelio dilema
Gribžinių bendruomenė gegužės 12 d. patyrė šoką sužinojusi, kad rengiant Klaipėdos apskrities teritorijos bendrąjį planą buvo numatyti nauji sprendiniai dėl geležinkelio linijos Rimkai-Gargždai-Jokūbavas-Kretinga. Ši geležinkelio atšaka atlaisvintų krovinių srautą Klaipėdos mieste ir būtų skirta pavojingiems kroviniams gabenti.
Susijaudinę gribžiniškiai pavasarį kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės merą, apskrities viršininko administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, Seimo narius Petrą Gražulį, Agnę Bilotaitę. Žmones papiktino viešumo stoka, privačios nuosavybės negerbimas, Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių punktų nepaisymas. Tuo labiau, kad geležinkelio atšaka planuojama net gamtinio karkaso teritorijoje, kurioje ūkinė veikla gali būti vykdoma tik įvertinus šios veiklos poveikį aplinkai. Gribžinių bendruomenė buvo pasiryžusi kreiptis net į teismą. Tačiau aistras apramino Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, nepritarusi minėtos geležinkelio atšakos atsiradimui. Toks objektas nerodomas ir baigiamame rengti Klaipėdos rajono teritorijos bendrajame plane. Tačiau dilema išliko: rengiamame Klaipėdos apskrities teritorijos bendrajame plane geležinkelio linija sprendinių grafinės dalies brėžiniuose žymima punktyru, preliminariai nurodant perspektyvoje atsirasti tokiam objektui.
Jo didenybė - viešasis interesas?
Klaipėdos apskrities administracijos viršininkas A. Burkšas pirmadienį susitikime gribžiniškius informavo, esą dalinai atsižvelgta į bendruomenės prašymą ir perspektyvinė geležinkelio atšaka plane būtų rodoma ties aukštos įtampos trasa. Be to, bus rengiama galimybių studija, kuri padėtų atsakyti į klausimą, ar tokia atšaka iš viso pasiteisintų. Viršininkas užsiminė, kad yra alternatyva stiprinti geležinkelio vystymą Tauragės kryptimi, bet ateityje tai neišspręstų būsimo krovinių srauto Klaipėdos mieste. Tektų iš naujo ieškoti sprendimų, kaip kroviniai galėtų aplenkti Klaipėdos miesto centrą. Tad, A. Burkšo nuomone, geriau jau dabar apskrities plane rodyti perspektyvinę atšaką, kad žmonės apie ją žinotų planuodami savo veiklą. Į gribžiniškės Juditos Ženčienės pastabą, kad planuojama atšaka eitų beveik per jos kiemą, o apie pavojingų krovinių gabenimo vizijas per Gribžinių kaimą gyventojai iki gegužės mėnesio nebuvo informuoti. Praėjusių metų pabaigoje vykusiame viešajame svarstyme apie jį net neužsiminta. Viršininkas atsakė, kad visa informacija teikiama apskrities internetiniame puslapyje. Ne visi turi internetą? Vaikai mokyklose gali pažiūrėti ir parnešti tėvams žinias... Be to, viršininkas pakiliai apeliavo į pilietiškumą - viešasis interesas yra viršesnis asmeninio atžvilgiu. Gribžinių bendruomenės atstovai neišdrįso replikuoti, kokių oligarchų interesą jie iš tikrųjų įžvelgia.
Susitikime akcentuota, kad Kretingos rajono savivaldybė minėtai geležinkelio atšakai neprieštarauja, o prieštaraujanti Klaipėdos rajono savivaldybė turėsianti sėsti deryboms su Klaipėdos miestu. Jei susitarimo nebus, lemiamą žodį tars Vyriausybė.
