Atėjus pavasariui ypač išryškėja benamių kačių problema - naktimis girdėdami rujojančių gyvūnų keliamą triukšmą, matydami iš konteinerių ištampytas maisto atliekas, pakantumo pristinga net ir paprastai kantrūs klaipėdiečiai.
Pasaulyje benamių gyvūnų problema sprendžiama kur kas efektyviau ir humaniškiau nei iki šiol būdavo įprasta pas mus - populiacija reguliuojama ne migdant pagautus gyvūnus, o juos kastruojant ir paleidžiant į laisvę.
Programa ABC (Animal birth control - angl. gyvūnų gimstamumo kontrolė), vadinamoji "Pagauk-kastruok-paleisk", vykdoma daugelyje valstybių pagal poreikį. Pavyzdžiui, Brazilijoje bei Indijoje daugiausia rūpesčių kelia sulaukėję šunys, Portugalijoje, kaip ir Lietuvoje - katės. Uostamiestyje ši programa pradėta įgyvendinti praėjusiais metais - to ėmėsi VšĮ "5 pėdutės". Pernai iškastruota ir į savo gyvenamąsias vietas paleista 150 benamių kačių, šiemet - jau apie 30.
Pasak "5 pėdučių" steigėjos veterinarijos gydytojos Ritos Ilgūnės, kartais žmonės piktinasi, jog tiek dėmesio skiriama benamiams gyvūnams, tačiau, anot jos, gyvūnai patys savo populiacijos reguliuoti negali, o tai daryti svarbu ir dėl ligų kontrolės. Reguliuojat benamių gyvūnų skaičių neplinta kirmėlinės ligos, grybelis - juo dažniau užsikrečia vaikai, neatsispirdami pagundai paglostyti mielų benamių kačiukų.
"Teko lankytis Šri Lankoje. Ten viena vokietė jau penkerius metus įgyvendina šią programą - šioje šalyje problema yra benamiai šunys. Ten, kur vykdoma programa, šunys yra sveiki, rubuiliai, jų nėra daug, o kitur vaizdas liūdnas - gyvūnai nušašę, jų devynios galybės", - pasakojo R. Ilgūnė.
Ji atkreipia dėmesį į tai, kad pagautas kates užmigdžius, jų vietoje kaipmat įsikurtų kitos - gamtoje vakuumo nebūna. Kastruotos katės, paleistos savo gyvenamojoje vietoje, nebesidaugina, bet ir neleidžia čia įsikurti kitoms. Be to, VšĮ "5 pėdutės" prieš paleisdama gyvūnus ir paskiepija - taip mažinama pasiutligės grėsmė.
"Norėtume, kad žmonės geranoriškai mums padėtų. Dabar būna net tokių atvejų, kad mūsų žmonėms gaudant kates jų mylėtojai grasina kviesti policiją, trukdo. Sakome, kad gyvūnėlius sugrąžinsime, bet jie netiki", - sakė R. Ilgūnė.
Anot jos, padėti ypač galėtų tie, kurie maitina benames kates - jie galėtų informuoti, kada ir kur būriuojasi šeriamos katės, padėtų jas pagauti. Pagautas pažįstamo geradario žmogaus gyvūnas patiria mažiau streso.
R. Ilgūnės teigimu, pasaulyje šios programos nėra valstybinės, jos įgyvendinamos iš suaukotų pinigų, parama rūpinasi tarptautinės organizacijos, į įvairias šalis teikti pagalbos vyksta veterinarijos gydytojai savanoriai. Uostamiestyje programa finansuojama iš "5 pėdutėms" skiriamos žmonių paramos - 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Didžiulė darbo dalis padaroma iš idėjos, tačiau, anot R. Ilgūnės, mokėti tenka už brangius pooperacinius siūlus, skiepus.
Giedrė NORVILAITĖ