Šiaulių rajone sugaunami beglobiai šunys ir katės pasmerkti gyventi tik dešimt dienų, nes rajone nėra gyvūnų globos namų. Savo dienas jie baigia Karantinavimo tarnyboje. Šiaulių rajono savivaldybė susizgribo padarytas klaidas taisyti. Kaip?
Kačiukai, sugauti Šiaulių kaimiškoje seniūnijoje, gyvena paskutines savo gyvenimo dienas. Mažųjų gyvūnėlių likimas nulemtas Šiaulių rajono savivaldybės, kuriai pavaldi Gruzdžiuose esanti beglobių gyvūnų karantinavimo tarnyba. Prieš metus valdžia nusprendė uždaryti Kuršėnuose veikusį gamtininkų centrą, kuriame prieglobstį rasdavo ne tik laukiniai gyvūnai ar paukščiai, bet ir beglobiai šunys ir katės . Kalbas, kad gyvūnai karantinavimo tarnyboje neišgyvena numatyto dešimties parų termino, nugirdę žmonės gyvūnus ėmė vežti į Šiaulių globos namus. Gyvūnus užmigdantys darbuotojai tokias kalbas neigia.
„Turim gydytoją, kuris atvažiuoja karts nuo karto ir suleidžia injekciją, ir jie užmiega. Praeitą kartą sakėt, kad dujų kameroje? Jūs juokaujat? Mes tokių dujų kamerų neturim. Jokių kalbų negalėjo būti“, – aiškinasi Kuršėnų komunalinio ūkio aplinkos priežiūros ir tvarkymo padalinio vadovas Jonas Lukšas.
Gamtininkas Vytautas Uosis sako netikįs, kad karantinavimo tarnyboje gyvūnai užmigdomi.
„Jie gyvena ir trumpiau. Mes kai buvom nuvažiavę, žmonės parodė konteinerius, šiukšlių konteinerius, kurie buvo kruvini. Tai čia užmigdymas?“, – piktinasi buvęs Kuršėnų gamtininkų centro direktorius Vytautas Uosis.
Maisto ir veterinarijos tarnyba pripažįsta, kad gyvūnus Anapilin siunčianti įstaiga pas juos net neregistruota. Esą kaip dirbama su gyvais padarais užtenka domėtis savivaldybei, o veterinarai karantinavimo tarnybos darbą seka internetu, ir ja tiesiog pasitiki.
„Išlaikyti jie turi palei savivaldybės tuos, jeigu neišlaiko man atrodo pinigėlių negautų iš savivaldybės. Vis tiek turi laikytis įstatymų ir įstatymas yra įstatymas, ir savivaldybės, ir veterinarijos. Turėtų taip būti. Aš tikiu, kad taip yra“, – tikina maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis gydytojas-inspektorius Vladas Garbenis.
Beglobių gyvūnų reguliavimo tarnyba, anot savivaldybės, kasmet gauna apie 30 tūkstančių litų. Už 40 tūkstančių litų įrengtos patalpos, žiemą nešildomos, esą atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Visai neseniai tarnyba nusipirko šaldytuvą. Į jį negyvi gyvūnai talpinami tol, kol jų svoris pasiekia penkis šimtus kilogramų. Tuomet mažiau tenka mokėti Rietavo utilizavimo centrui. Kad Šiaulių krašto beglobiai gyvūnai nebebūtų iškart marinami, trys šiaulietės pasišovė steigti globos namus.
„Pirmadienį apsilankė pas mane trys merginos. Jos parašė tokį prašymą, kad jos norėtų įkurti gyvūnų globos namus. Aš šitą raštą persiunčiau visiems tarybos nariams“, – pasakojo Šiaulių rajono administracijos direktorius Kęstutis Lukšas.
Tarybos nuomonės laukiama iki rugsėjo pabaigos.
