Kone kiekviename daugiabučio kieme po balkonais besiveisiančios katės jau tampa ne tik akiai ir ausiai įprastu reiškiniu. Kasdien vis akivaizdžiau, kad su kačių populiacija reikia kažką daryti. Mažiausiai savo širdyse meilės gyvūnams turintieji benamius ir beglobius gyvūnus naikina tokiomis priemonėmis, kokios pasitaiko po ranka: vieni šaudo, kiti nuodija, treti skandina. O tie, kuriems valkataujančių gyvūnų gaila, juos šeria, netgi prižiūri, jais rūpinasi tol, kol šie... apsivaikuoja. Užburtas ratas.
Atidarė katinyną
Tauragėje, Miško gatvėje gyvenanti moteris atėjo į „Tauragės kurjerį“ skųstis, kad kaimynė globoja po langais ir balkonais besidauginančias kates.
– Man nesuvokiama, kaip šitaip galima. Jeigu tau tie gyvūnai mieli, neškis į kambarį ir laikyk. Bet tokie mylėtojai užkrauna atsakomybę su visomis problemomis ir nemalonumais savo kaimynams. Juk gyvename daugiabutyje, kur yra ir katėms alergiškų žmonių. Galiausiai niekam nemalonu, kai per kačių išmatas neįmanoma nueiti net į rūsį, o apie dvoką nė nekalbu, – piktinosi kaimynės „geraširdiškumu“ pagyvenusi tauragiškė.
Moteris mini, kad toji kačių mylėtoja savo bute laiko vieną katę ir jos į lauką neišleidžia. O kas paskatino moteriškę imtis valkataujančių kačių globos ir populiacijos dauginimo, interesantė negalėjo pasakyti.
Išnuodijo
Praėjus vos kelioms paroms redakcija sulaukė žinios, kad gretimame daugiabutyje vyriškis išnuodijo kačiukus. Leisgyvius gyvūnėlius visą dieną bandė atgaivinti netoliese gyvenantys vaikai. Gumines pirštines užsimovusi mergaitė aiškino, kad iš viso buvo nunuodyti trys maždaug mėnesio amžiaus katinėliai.
– Mūsų kaimynė nuolatos katėmis rūpinasi, po balkonais randame jos įpilto pieno, padėto maisto. Matyt, kažkas į katinams skirtą pieną įpylė nuodų. Vieną jau atgaivinome: pylėme į burną daug vandens ir jis atsigavo, antrąjį galbūt prikelsime, o trečias kažkur dingo. Tas tikriausiai nebeišgyvens, nes buvo ne tik apnuodytas, bet ir išlupinėtomis akimis, – dalijosi neseniai įgyta gyvenimiška patirtimi mažamečiai.
Išeitis – išžudyti?
Tauragės miesto seniūno pavaduotojas Juozas Buikys apie benamių kačių veisimąsi kalba viena linkme – gyvūnus reikia išnaikinti. Jis siūlo gyventojams, kurie yra pasipiktinę po langais kniaukiančiais gyvūnais, raštu kreiptis į seniūniją.
– Į pranešimus telefonu nereaguojame, tik į raštu pateiktus prašymus. Kai tokių prašymų susikaupia daugiau, surengiame specialistų reidą ir važiuojame benamių kačių. Kaip tik šiuo metu iš atostogų turi grįžti visi tokioms operacijoms reikalingi specialistai. Tad gyventojai turi suskubti, – ragino seniūno pavaduotojas J.Buikys.
Žudynės nepadės
Gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ darbuotoja Tauragėje Viktorija Naujokaitė laikosi taikaus gyvūnų populiacijos mažinimo plano. Merginos įsitikinimu, nors taip problema išsispręs per ilgesnį laiką, bet viskas vyks humaniškai.
– Vienaip ar kitaip katės dauginsis – prižiūrės kas nors jas daugiabučiuose ar neprižiūrės. Labai keista, kad norintieji benamius gyvūnus užjausti, pamaitinti lieka kalti visuomenės akyse. Žinoma, jeigu gyvūnu imi rūpintis, reikėtų tai daryti iki galo – pasirūpinti ir tuo, kad jis nebesiveistų. Vien tik maitinti benamius gyvūnus nepatartina, nes tai – ne išeitis. Siekiant sumažinti kačių populiaciją būtina platesnė visuomenės parama, valdiškų įstaigų įsikišimas. Tarkime, Vilniuje kačių niekas nebežudo. Tokios priemonės kol kas taikomos tik mažuose miestuose. Ypatingų valdžios sprendimų, kad būtų mažiau benamių gyvūnų, nereikia, tereikia tik noro, – įsitikinusi gyvūnų mylėtoja.
Pašnekovė tikino, kad Lietuvos sostinėje seniūnijos pačios nustato benamių gyvūnų šėrimo vietas, t.y. katės nevaikšto po kiekvienu namo balkonu. Be to, gyvūnai gaudomi ir sterilizuojami. Tokios katės pažymimos nukerpant dalį ausies. Gyventojai, šeriantys gyvūnus, stebi, ar neatsiras nepaženklintų kačių. Sterilizuotos katės nebesidaugina, išgaudo peles ir nenoriai į savo teritoriją įsileidžia atėjūnus. Tad, V.Naujokaitės teigimu, toks kačių veisimosi mažinimo kelias patrauklus daugeliu atžvilgių. O svarbiausia – žiauraus elgesio su gyvūnais nemato vaikai.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
