Vilkmerge.lt sulaukė mieste gyvenančios moters telefono skambučio, kad mieste vėl siautėja medžiotojai. Tik šįkart jų taikiklyje buvo ne šunys, o katės. Aiškinantis įvykio aplinkybes, užtikome ir visų taip ieškomą vietą, į kurią atvežami sugauti gyvūnai ir kurią pamačius pašiurptų ne vienas žmogus.
Vieno Utenos g. namo gyventoja Vilma Visockienė, kreipėsi į policiją su pranešimu, kad vakar, kaimynų sandėliuke galimai buvo nušautas jos katinas. Moteris tvirtina, kad jį uždarė ir medžiotojus iškvietė jos kaimynė, su kuria jau ne pirmą kartą kyla konfliktas dėl naminių gyvūnų.
Pareigūnas prie voljero (nuotr. vilkmerge.lt)
Pasak moters, su kaimynais konfliktai kyla dėl katinų, kurie neva joms iškapsto daržus, juos užteršia išmatomis. Nors kaip pasakoja ponia Vilma, 3 katinus ji laiko namie ir tik vienas katinas išleidžiamas į lauką. Visi katinai prižiūrėti, vieni sterilizuoti, kitiems leidžiami specialūs vaistai.
Kaip poniai Vilmai pasakojo kaimynai, jie matė Utenos gatvės gale pastatytą džipą. Iš jo vėliau išlipo stambokas vyras, rankoje laikydamas kažkokį futliarą. Po kiek laiko moteris sandėliuke išgirdo garsą panašų į šautuvo šūvį, o vėliau vyras rankose išsinešė kažką suvyniotą į maišą. Kaip tik po to ir dingo jos vienas iš katinėlių. Vilma taip pat pasakojo, kad ji pamaitina ir kelis beglobius katinus, kurie užklysta į jos kiemą. Vieną katytę, savo lėšomis, moteris net sterilizavo. Ji įsitikinusi, kad tai pats humaniškiausias kovos būdas su beglobiais naminiais gyvūnais.
Ponia Vilma (nuotr. vilkmerge.lt)
Kaip paaiškėjo, pagalbos dėl kaimynės laikomų katinų jau ne pirmą kartą miesto seniūno prašė Filomena Šimonienė. Pasak moters, jai jau atsibodo atsodinėti daržą ir kapstytis po katinų išmatas. Pasak jos, po kiemą laksto net 5-6 katinai. Ponia Filomena teigė, kad seniūnas patarė jai kreiptis į Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininką Stasį Braknį. Moters teigimu, medžiotojai ne pirmą kartą taip gaudo beglobius gyvūnus. „Mano sandėliuke renkasi visos tos katės, iš ten sklinda smarvė, sandėliuką tenka pastoviai vėdinti. Šį kartą sandėliuke katiną sugavo patys medžiotojai, aš pati nieko negaudžiau“ - teigia ponia Filomena.
Štai šiame sandėliuke, kaip teigia moteris, buvo galimai nušautas katinas (nuotr. vilkmerge.lt)
Pasiteiravus miesto seniūno Stasio Jackūno dėl šių namų gyventojų konflikto, jis sakė, kad situacija jam yra žinoma. Moteris pagalbos į jį kreipėsi prieš 1,5 mėnesio. „Jai pasiūliau kreiptis į S.Braknį, kurio vadovaujama įstaiga yra sudariusi sutartį su savivaldybe dėl beglobių gyvūnų priežiūros“, - kalbėjo seniūnas. Tačiau seniūnas patikino, kad ši sutartis medžiotojams teisės šaudyti gyvūnų nesuteikia. Be to, po į viešumą iškilusios istorijos su šuneliu Rudžiu, sutarties vykdymas su medžiotojais sustabdytas.
Naminių gyvūnų parduotuvės savininkas Stasys Barauskas kategoriškas - mieste šaudyti gyvūnus griežtai draudžiama. Juos reikia sugauti, ne mažiau kaip 10 dienų laikyti, nes galbūt atsiras gyvūnėlio šeimininkas. Ir tik tuomet humaniškais metodais gyvūną galima sunaikinti ir atitinkamai utilizuoti. „Šaudymas yra pats pigiausias gyvūnų naikinimo būdas, tačiau griežtai draudžiamas, jei gyvūnai nekelia grėsmės aplinkiniams“ sakė S. Barauskas.
Jam pikta, kad maždaug prieš 7 metus, jis rengė projektą dėl gyvūnų globos namų steigimo, tačiau savivaldybės vadovų šis projektas nesudomino. Paskelbusi konkursą savivaldybės administracija visą beglobių gyvūnų kontrolę perdavė vienai bendrovei iš Kauno. S. Barausko teigimu, bendrovė pati negaudė tų gyvūnų, o tik atvažiuodavo išsivežti jau sugautų. Jam nepavyko išsiaiškinti koks buvo Ukmergėje sugautų gyvūnų likimas.
Nepasiteisinus sutarčiai su minėta bendrove, ji buvo nutraukta ir pasirašyta nauja su Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugija. „Man keista, kad bemaž visas miestas žino, kad yra šaudomi gyvūnai ir tai tęsiasi jau ne vienus metus, tačiau miesto valdžia apie tai nieko nežino ir nieko net pasakyti negali“, - stebėjosi S.Barauskas.
Benarpliojant esamą situaciją, vilkmerge.lt nusprendė surasti tą „mistinę“ vietą, kuri visuomenei turėtų būti plačiai žinoma. Paaiškėjo, kad Ukmergėje tie menami „gyvūnų globos namai“, jei juos taip galima pavadinti, egzistuoja ir vilkmerge.lt pavyko juos aptikti.
Pavažiavus keletą kilometrų už Dukstynos kapinių, privažiavome vieną sodybą, kurioje stovi štai toks atmestinai suręstas voljeras su jau bebaigiančiu išblukti užrašu: Beglobių gyvūnų surinkimo punktas.
Voljeras (nuotr.vilkmerge.lt)
Jame voljeras, kuriame apgailėtinai atrodanti ar tai būda ar tai narvas, o gretimai stovi dideli du metaliniai konteineriai.
Į vieną iš jų pavyko net žvilgtelėti.
Talpos (nuotr.vilkmerge.lt)
Atidarius, į nosį trenkė baisi pūvančios mėsos smarvė, išvydome kaip matyti ne taip jau seniai sugautų ir negyvų šunų kūnus sumestus keliais aukštais. Akivaizdžiai matėsi, kad yra ir daugiau kūnų, tik jie jau ganėtinai suirę.
Viename „Punkto“ kampe stovėjo metalinis narvas. Po juo visa žemė prisigėrusi kraujo, mėtėsi nepigus kažkokio gyvūnėlio antkaklis.
Nemalonų kvapą skleidžiantis voljeras įrengtas visai netoli gyvenamos sodybos (nuotr.vilkkmerge.lt)
Paprašėme tokius „globos namus“ įvertinti kartu buvusio S.Barausko: „Žinote, geriau jau konclageryje, nei tokiuose “globos namuose„. Žiūrint į paliktus pėdsakus voljere, akivaizdu, kad gyvų šunų čia ilgai nebūta. Gal kokius metus, na bent jau pusmetį tai tikrai, o duobėje esantys šunys - sumesti neseniai. Taip kaip yra dabar - negali būti jokiais būdais. Šalia voljeras, o gretimai utilizavimo vieta - tai neįmanomas dalykas. Į duobę šunys sumesti ir laikomi ne pagal utilizavimo taisykles, tuo labiau pati duobė laisvai prieinama bet kam, o ji turėtų būti užrakinta. Nesuprantu, kaip buvo įmanoma tokioje vietoje, šalia gyvenamo namo, ir tokiomis sąlygomis išvis gauti leidimą, nes leidimas manau turėtų būti“ - pasakojo S.Barauskas.
Įvykio aplinkybes ėmėsi tirti ir rajono policijos komisariato pareigūnai.
Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintų reikalavimų „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų globos namams“.
Benamius gyvūnus galima gaudyti nenaudojant specialų gaudymo priemonių ar jas naudojant taip, kad gyvūnai nebūtų sužaloti, nepatirtų kančių ir papildomo streso.
Negalima naudoti šaunamųjų įrenginių su sedatyviniais preparatais gaudant gyvūnus miesto teritorijoje, išskyrus atvejus, kai gyvūnai kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai.
Gyvūnų transportavimo priemonė turi turėti Pažymėjimą apie transporto priemonės tinkamumą gyvūnams vežti Lietuvos Respublikoje. Taip pat reikalaujama, kad transporto priemonė turi būti pažymėta specialiu ženklu ar užrašu „BENAMIAI GYVŪNAI“, turi būti nurodytas gyvūnų globos namų pavadinimas, telefonas.
Į gyvūnų globos namus patekę šunys turi būti: patikrinti kliniškai, užregistruoti, suženklinti individualiu numeriu (su antkakliu) ne vėliau kaip per 24 valandas nuo atvežimo. Jei serga ar sužeisti – nedelsiant apžiūrėti ir gauti pirmąją pagalbą. Laikomi ne mažiau kaip 10 dienų karantino patalpose (atliekamas klinikinis tyrimas ir įvertinama elgsena).
Šunys, laikomi narvuose ir neturintys tinkamos pasivaikščiojimo vietos, turi būti išvedami pasivaikščioti su pavadėliu mažiausiai 2 kartus per dieną ne mažiau kaip 20 minučių.
Vilkmergė.lt
