Vilniuje 9 kilometrų bėgimo trasa prasidėjo nuo Antakalnio kapinių, kuriose palaidotos Sausio 13-osios aukos, ir baigėsi prie Televizijos bokšto. Lietuvos diplomatai kartu su bėgimo dalyviais iš Lietuvos ir užsienio šalių padėjo gėlių ant žuvusiųjų kapų.
Lietuvos sostinėje vykusiame bėgime dalyvavo gausus būrys Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų. Prie ministerijos bėgikų klubo komandos prisijungė ir Vilniuje reziduojantys užsienio valstybių diplomatai. Daugiausia bėgikų atstovavo Japonijos ambasadą, bėgime taip pat dalyvavo atstovai iš JAV, Lenkijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Švedijos, Rusijos ir daugelio kitų pasaulio šalių.
Tą pačią dieną daugiau nei šimtas penkiasdešimt Belgijos lietuvių ir Lietuvos draugų iš užsienio valstybių dalyvavo jau trečią kartą Briuselyje organizuotame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“. Taip bėgikai, kurių tarpe šįmet buvo rekordiškai didelis skaičius ES ir NATO institucijų atstovų, simboliškai prisijungė prie tuo pačiu metu Vilniuje vykusio pagarbos bėgimo. Berlyno lietuviai bėgdami „Gyvybės ir mirties keliu“ taip pat pagerbė Lietuvos laisvės gynėjus. Bėgikai nubėgo 9 km. nuo obelisko Kovo 11 – ajai Šarlotenburgo parke iki Brandenburgo vartų ir netoliese įsikūrusios Lietuvos ambasados.
Sausio 9 d. Madride pirmą kartą surengtame laisvės gynėjams skirtame bėgime dalyvavę lietuviai, ispanai ir Estijos ambasados komanda įveikė devynis kilometrus, atitinkančius šio bėgimo Vilniuje distanciją.
Laisvės gynėjų atminimui skirti bėgimai šiemet taip pat organizuojami Dubline, Londone, Niujorke, Stokholme, Paryžiuje, San Paule ir kituose miestuose.
Kiekvienais metais sausio mėnesį vykstantis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ pirmą kartą surengtas 1992 metais, minint pirmąsias Sausio 13-osios metines. Bėgimą Vilniuje organizuoja ir vykdo Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene.
