Lietuvoje stringa bedarbių mokymas. Ne tik dėl mažesnio finansavimo, bet ir dėl keičiamos pačios bedarbių mokymo sistemos. Šiuo metu beveik tušti Darbo rinkos mokymo centrai kone metai perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai, tuo metu bedarbių mokymo pinigai – vis dar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rankose. Alytaus darbo rinkos mokymo centras, kaip ir dar penki, esantys kituose regionuose, pastatytas prieš trejus metus. Tam panaudotos valstybės ir Europos Sąjungos (ES) lėšos. Vien Alytaus centrui išleista 16 mln. litų.
Tačiau jeigu, pavyzdžiui, dar prieš metus ten įrengtose mokymo klasėse kasdien profesijos mokėsi beveik 400 bedarbių, tai dabar jų – dešimt kartų mažiau. Nors nekvalifikuotų bedarbių Alytuje daugėja, o nedarbas Dzūkijos sostinėje siekia 17 proc.
„Statiniai pastatyti, visa įranga, skirta bedarbių mokymui, supirkta. Jeigu mes šiandien norėtume pakeisti paskirtį, mes negalime bent tol to padaryti, kol yra kontroliuojami iš ES gauti pinigėliai. Penkerius metus mes nieko negalim daryti“, – aiškino Alytaus darbo rinkos mokymo centro direktorius Algis Plytnikas.
Darbo rinkos mokymo centrų vadovai pripažįsta, kad jie gyveno šiltnamio sąlygomis ir turėjo didžiąją dalį darbo rinkos mokymų – apie 60 proc. nekvalifikuotų bedarbių mokė populiarių profesijų: mūrininkų, statybininkų, stalių, kirpėjų, siuvėjų.
Tačiau mokslams išleisti milijonai esą dažnai nuėjo vėjais.
„Noriu pasakyti apie vieną didžiulę problemą: mes, pavyzdžiui, 2009 metais išleidom apie 80 mln. litų ir apmokėm apie 20 tūkst. žmonių, bet iš jų įsidarbino tik apie 6 tūkst.“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas.
Pernai balandį 11 darbo rinkos mokymo centrų į savo globą perėmė Švietimo ir mokslo ministerija, tačiau bedarbių mokymui skirti pinigai liko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rankose.
„Mes atsiradome tam tikrame vakuume, nes per 2010 metus šita priemonė praktiškai nebuvo vykdoma. Šią priemonę vykdo Lietuvos darbo birža, ir buvo nuspręsta patobulinti siuntimo tvarką, tai yra, kad finansavimas keliautų paskui žmogų. Tai vadinamoji vaučerių sistema“, – kalbėjo Šiaulių darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Dėlkus.
Kad bedarbių mokymo projektai stringa, pripažįsta tiek Švietimo ir mokslo, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.Tačiau kol kas net konkursai bedarbių mokymams nevyksta, darbo rinkos mokymo centrai stovi tušti. Baiminamasi, kad dėl valdininkų delsimo išsilakstys ir suburti kvalifikuoti specialistai.
Pastaroji šiuo metu kuria naują bedarbių mokymo sistemą – vienus bedarbius mokys patys darbdaviai ir tam gaus lėšų iš darbo biržos, kitus specialistus ruoš privatūs ir valstybiniai mokymo centrai.
„Dabar kai tokie konkursai nėra skelbiami, tas mokymas baigėsi visiškai. Dar geras mėnuo ir Alytaus mokymo centras bus tuščias“, – sakė Alytaus darbo rinkos mokymo centro direktorius A. Plytnikas.
Paklausta, kiek centrai dar bus tušti, švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė teigė: „Aš suprantu, kad jau šiais metais turėtų ta vaučerių sistema pradėti veikti, bet tiksliai mėnesio negalėčiau pasakyti. Dabar susidariusi tam tikra pertrauka, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengiasi įvesti vaučerį, apie kurį čia kalbama, bedarbiams.“
„Šiemet gavome žymiai mažesnes lėšas, bet tikimės, kad lėšos ateis iš ES ir bus panaudotos vaučerių sistemai, kada bedarbis pats pasirinks darbdavį, kuris jį apmokys, o mes finansuosime jo apmokymą“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas V. Majauskas.
Šiemet bedarbių mokymui žadama skirti 47 mln. litų, o kai kuriuos darbo rinkos mokymo centrus sujungti su profesinėmis mokyklomis.
Rūta Lankininkaitė, Jevgenijus Bardauskas, Kristina Jackūnaitė, LRT
