Šiemet žemdirbiams ir miškininkams palengvinta laikiniems darbams pasitelkiamų darbuotojų įdarbinimo tvarka. Bet kaip paskatinti bedarbius ja naudotis? Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės džiaugiasi, kad šiemet pagaliau buvo pralaužti ledai – jie be didelių formalumų sezoniniams darbams gali samdytis darbuotojus. Tačiau praėjus vos 3 mėnesiams nuo žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitų įsigaliojimo, žemdirbiai prašo tobulinti palengvintą įdarbinimo tvarką.
Neliko biurokratinių procedūrų
„Sodros“ duomenimis, per tris mėnesius Lietuvoje parduota apie 2 000 paslaugų kvitų knygelių. Daugiausia jų įsigyta Šiaulių (524), Panevėžio (365) ir Kauno regionuose. „To siekėme daug metų, tačiau tik šiemet palengvintas įdarbinimas sezoniniams darbams. Paslaugų kvitai – puikus būdas išbandyti darbuotoją. Jei žmogus nenori dirbti, po darbo dienos pasiims atlyginimą ir atsisveikins. O darbštus ir atsakingas gali būti ir ilgam laikui įdarbintas ūkyje. Tokių darbuotojų ūkininkams labai reikia“, – naują įdarbinimo laikiniems darbams tvarką gyrė Šiaulių rajono uogų augintojas Rimantas Norkus. Pasinaudojęs paslaugų kvitų knygelėmis, ūkininkas braškėms skinti šiemet pasitelkė iki 10 talkininkų. „Labai gerai, kad pagaliau atsirado tokia galimybė. Popierius greitai užpildai, ir žmogus jau gali dirbti“, – sakė paslaugų kvitais patenkintas „Naradavos“ sodininkystės ūkio vadovas Aloyzas Grygalis, nuo pat balandžio pradžios pagal supaprastintą tvarką įdarbinęs darbininkus sodams genėti.
Žemdirbiai nuolat bėdojo, kad žmonių įdarbinimas laikiniems darbams jiems keldavo nemenką galvos skausmą. Vos dėl kelių darbo savaičių ar dienų reikėjo atlikti daug biurokratinių procedūrų. Žemės ūkio darbai labai priklauso nuo oro sąlygų: jei jos palankios, darbininkai dirba, jei lyja, darbai sustoja. Tada darbo sutartis reikia nutraukti, paskui vėl sudarinėti ir kt.
Įsigaliojus naujai įdarbinimo tvarkai, reikia užpildyti „Sodros“ teritoriniuose padaliniuose įsigytą paslaugų kvitą, kuriame nurodyti paslaugų gavėjo ir teikėjo asmens duomenys, paslaugų teikimo data, atlygio mokėjimo būdas ir kt. Vieną kvito egzempliorių pasilieka paslaugos gavėjas, o kitą saugo paslaugos teikėjas. Už paslaugas privalu atsiskaityti kasdien arba pasibaigus šių paslaugų teikimo terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė.
Tai nėra darbo santykiai, o civiliniai teisiniai santykiai, todėl nuo šių pajamų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėti nereikia: gaunamas atlygis nelaikomas draudžiamosiomis pajamomis, ir stažas draudimui neskaičiuojamas. Paslaugos gavėjui reikia ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. sumokėti 9 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoką.
Bedarbiai pabėgo iš lauko
Tačiau praėjus vos 3 mėnesiams nuo paslaugų kvitų įsigaliojimo, žemdirbiai suskubo prašyti patobulinti palengvintą įdarbinimo tvarką. Pasvalio rajono daržovių augintojas Algimantas Morkūnas, pasidžiaugęs paslaugų kvitų privalumais, tvirtino jau įžvelgęs ir naujos tvarkos trūkumų. „Išlindo nenumatytų problemų. Kaip įprastai, pavasarį paprašėme Darbo biržos, kad atsiųstų mums ravėtojų. Atsiuntė 30 bedarbių, tačiau po dviejų savaičių iš jų mūsų laukuose liko tik 7. Žmonės nenori dirbti, o naujas įstatymas ir neskatina to daryti“, – apgailestavo ūkininkas.
Darbininkus sprukti iš laukų paskatino žinia, pasklidusi tarp Darbo biržoje registruotų bedarbių, kad atsisakius darbo su paslaugų kvitais jie nepraranda bedarbio statuso, vadinasi, ir pašalpų bei kitų lengvatų. „Atrodė, kad bedarbiams bus gera proga papildomai užsidirbti ir neprarasti pašalpų. Bet realybė kitokia. Darbo biržos darbuotojai pareiškė, kad daugiau nesiųs bedarbių dirbti pagal paslaugų kvitus, nes tai esą ne jų reikalas. Tai koks čia valstybės suinteresuotumas skatinti legaliai dirbti?!“ – stebėjosi daržovių augintojas.
Iš lauko pabėgus Darbo biržoje registruotiems bedarbiams, pasvaliečio ūkininko daržoves nuravėjo mokslus baigę mokiniai. Tačiau A.Morkūnas susirūpinęs, kur rasti darbininkų rudens derliui nuimti. R.Norkus pastebėjo, kad laukuose trumpai padirbėti sunku prisikviesti ir jaunimą. „Jaunuolius sunku atplėšti nuo kompiuterio. Tik kaimo darbų ragavęs jaunimas sutinka skinti braškes. Antrus metus uogas skinti mums padeda mergaitė, vasarojanti pas senelius kaime. Jos klasės draugė, paklausta, ar nenorėtų užsidirbti, atkirto, kad jai pinigų atsiunčia mama iš Anglijos“, – pasakojo ūkininkas.
Kassavaitinis atlygis skatins pravaikštas
Daržininkų ir sodininkų teigimu, yra ir kitų palengvinto įdarbinimo trūkumų. „Naradavos“ vadovas A.Grygalis siūlo taisyti reikalavimą, kad laikiniems darbams priimtiems darbininkams nereikėtų kas savaitę mokėti atlyginimų. „Kai obuoliams skinti mažiausiai dviem mėnesiams priimsime daugiau kaip du šimtus žmonių ir kas savaitę kiekvienam teks išrašinėti paslaugų kvitus ir mokėti atlyginimus, bus nemenka gaišatis arba reikės papildomai įdarbinti buhalterių. Kodėl neįmanoma iškart įdarbinti mėnesiui?“ – retoriškai klausė A.Grygalis.
Sodininkystės ūkio direktorius įsitikinęs, kad kassavaitinis atlyginimų mokėjimas nebus naudingas ir darbuotojams. „Juk nemažai tokių, kurie, po savaitės gavę pinigų, paskubės juos išleisti, pavyzdžiui, „prabaliavoti“. Kitą savaitę darbe jie nepasirodys“, – pasakojo sezoninių darbininkų įpročius žinantis vadovas.
A.Grygalis siūlo keisti ir numatytą apribojimą, kad darbuotojas pagal paslaugų kvitus vienoje vietoje gali dirbti ne ilgiau kaip 60 dienų, o jei paslaugos teikiamos keliems paslaugų gavėjams – ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus, neatsižvelgiant į valandų, dirbtų per dieną, skaičių. „Jei pagal paslaugų kvitus galima dirbti 90 dienų per metus, kodėl tai negalioja viename ūkyje? Soduose sezoniniai darbai užtrunka ilgiau nei du mėnesius“, – naują įdarbinimo tvarką siūlė tobulinti „Naradavos“ direktorius.
Jam užkliuvo ir Darbo biržos darbuotojų reikalavimai. „Ima ir vidury savaitės iškviečia bedarbį atvykti į Darbo biržą. Puikus oras – tik dirbk, tačiau būtina 15 km važiuoti į Pasvalį. Kai tokių darbininkų – dešimtys, tai kone kasdien kuris nors traukia į Darbo biržą. Ar negalėtų paskambinti mums ir pasiteirauti, kokių žinių apie bedarbį reikia?“ – samprotavo A.Grygalis.
Pasak A.Morkūno, palengvinta tvarka įdarbintiems darbuotojams kai kuriais atvejais būtų patogiau, jei nebūtų reikalaujama, kad jie turėtų paslaugų kvito egzempliorių. „Štai karštą dieną jaunuoliai laukuose ravi vilkėdami tik maudymosi kostiumėlius. Kur jiems laikyti tą kvitą?“ – retoriškai klausė daržovių augintojas.
Priekaištai nepagrįsti
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Finansų ir apskaitos politikos įgyvendinimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Rimantas Kaušikas įsitikinęs, kad, nepaisant žemdirbių išsakytų trūkumų, paslaugų teikimas pagal paslaugų kvitus turi kur kas daugiau privalumų. „Per darbymetį, kai žemdirbiams brangi kiekviena minutė, o įdarbinti reikia nemažai žmonių, sudarinėti darbo sutartis ilgai užtrunka. Todėl ir atsirado paslaugų kvitai. Jais gali naudotis ir bedarbiai, ir moksleiviai bei studentai, ir savaitgaliais ar atostogų metų papildomai užsidirbti norintys žmonės“, – sakė ŽŪM atstovas. Jis sutinka, kad stambūs ūkiai ir žemės ūkio bendrovės bei įmonės patiria sunkumų, kai reikia kas savaitę išrašinėti paslaugų kvitus. Tačiau jis siūlo atsižvelgti ir į paslaugų gavėjo interesą dažniau gauti atlygį, nes taip yra kitose ES šalyse.
R.Kaušikas pabrėžė, kad žemdirbių priekaištai Darbo biržos darbuotojams yra nepagrįsti. „Jie vadovaujasi galiojančiais teisės aktais. Paslaugų teikimą pagal paslaugų kvitus reglamentuoja ne Darbo kodekso, o Civilinio kodekso nuostatos, todėl Darbo birža neprivalo siųsti registruotų bedarbių teikti tokių paslaugų“, – aiškino ŽŪM Finansų ir apskaitos politikos įgyvendinimo skyriaus vedėjo pavaduotojas. Tačiau jis sutiko, kad Lietuvos daržovių augintojų asociacijos iškelta problema verta diskusijų.
Tam, kad paslaugų kvitais nebūtų piktnaudžiaujama ir dėl jų nepasikeistų darbo santykiai, nustatyta, jog pagal šiuos kvitus galima teikti tik tam tikras paslaugas. Todėl numatytas ir darbo dienų ribojimas tiek pas vieną, tiek pas kelis paslaugų gavėjus. Be to, jei asmuo naudojasi paslaugų kvitais ir uždirba daugiau kaip 6 000 litų per metus, jam bus privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį. „Žemės ūkio įmonės ir ūkininkai vertina darbščius ir atsakingus darbuotojus, todėl darbo sutarčių jie neturėtų keisti į paslaugų kvitus. Metų gale tai pamatysime ir įvertinsime“, – pastebėjo R.Kaušikas.
Komentarai
Išimčių nėra
Jūratė Baublienė , Darbo biržos Komunikacijos skyriaus vedėja
Lietuvos darbo birža nevykdo paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitus stebėsenos ir apskaitos, todėl neturime pakankamai duomenų, kad galėtume išanalizuoti situaciją ir nustatyti šių paslaugų įtaką darbo rinkai. Teritorinėse darbo biržose registruoti asmenys, teikiantys paslaugas pagal paslaugų kvitus, nepraranda bedarbio statuso. Todėl jiems, kaip ir kitiems Darbo biržoje registruotiems bedarbiams, galioja tie patys reikalavimai. Svarbu pabrėžti, kad paslaugų teikimas pagal kvitus suteikia tik trumpalaikio užimtumo galimybę, o Darbo biržos tikslas – kuo greičiau ir kuo ilgesniam laikotarpiui grąžinti bedarbį į darbo rinką, padėti jam įsidarbinti, todėl atsiradus tinkamam darbo pasiūlymui ar galimybei dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėje, bedarbis turi nurodytu laiku atvykti į Darbo biržą priimti šių pasiūlymų.
