Be žinios dingusios psichologės brolis D. Velykis naujienų portalui tv3.lt teigia, kad sesės žinutes apie gautus grasinimus perdavė teisėsaugai, tačiau taip ir nesulaukė atsakymų, ar dėl to institucijos ėmėsi kokių nors veiksmų. D. Velykis įtaria, kad sesuo į užsienį galėjo išvykti ne savo noru. Jis neatmeta versijų, kad gavusi grasinimų Velykytė gali slapstytis užsienyje arba būti pagrobta.
„Iš policijos aš žinau, kad ji išskrido spalio 25 dieną, aš tuo tikiu. Tačiau ar policija tiria grasinimo versijas ir tai, ar žmogus išvyko savo noru, ar galbūt yra užsienyje pagrobtas. Jie žino tik tai, kad ji išvyko į užsienį, o detalės kaip ir kas – ar slapstosi sesuo, ar žinoma, kas grasino?“ – svarsto D. Velykis.
Teisininkas: „Sulaukus bet kokio grasinimo, privaloma nedelsiant kreiptis į policiją“
Advokatas Gintaras Černiauskas įspėja, kad sulaukus bet kokio grasinimo susidoroti fiziniu būdu, ar grasinant sunaikinti turtą ir kitais būdais, kiekvienas asmuo privalo nedelsiant kreiptis į policiją, kad būtų ginamos jo pažeistos teisės.
„Policija turi rimtai įvertinti tas aplinkybes, kurias nurodo asmuo, gavęs grasinimus. Jeigu policija įvertinusi pamato, kad iš tiesų grasinimai realūs –pradedamas ikiteisminis tyrimas ir tokiu būdu grasinantys asmenys susilaukia teisinių įvertinimų“, – teigia G. Černiauskas.
Siekiant, kad policija priimtų sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą ir jis būtų sklandus, turi būti pateikti visi reikšmingi duomenys.
„Jeigu buvo skambutis ir nebuvo galimybės įrašyti pokalbio, reikėtų fiksuoti iš kokio telefono numerio buvo paskambinta, ar asmuo prisistatė, kiek laiko trūko pokalbis, pasižymėti kokios frazės buvo naudojamos, ko ir dėl ko buvo reikalaujama.
Jeigu buvo elektroninis laiškas, tokiu atveju taip pat yra įrodymai, kurie gali praversti ikiteisminiam tyrimui, priimant vienokį ar kitokį sprendimą dėl grasinimų“, – pataria teisininkas.
Kartais aukos nesikreipia pagalbos, nes, pasak teisininko, grasinantis asmuo gali būti vienaip ar kitaip yra susijęs su auka. Grasinimas taip pat gali būti sąlygotas kažkokių asmeninių reikalų – skolų ar neįvykdytų pažadų. Ekspertas pataria, kad visais atvejais, jeigu yra kažkokie neišspręsti teisiniai klausimai, jie turi būti sprendžiami pagal įstatymą ir ginčas turėtų persikelti į teismą.
„Žmogus negali grasinti, persekioti ar kažkaip kitaip neteisėtai veikti, tam, kad apginti savo galimai pažeistą teisę. Tam tikrais atvejais tokie veiksmai yra vertinami kaip savivaldžiavimas, kitais atvejais kaip turto prievartavimas arba psichologinis grasinimas“, – teigia jis.
G. Černiauskas pabrėžia – jeigu žmogus sulaukia grasinimų, jis turi pasidalinti su artimaisiais, kad jie žinotų, jog kažkas negerai. Tuomet kreiptis į policiją, kad ji būtų informuota ir tam tikrais atvejais patartų, kaip elgtis tokioje situacijoje, kad su policijos pagalba būtų galima rinkti kitus įrodymus, kad grasinimai yra realūs ir būtų galima asmenį apsaugoti.
Kaip teigia teisininkas, visais atvejais bet kokie grasinimai yra baudžiamoji atsakomybė. Tokie veiksmai, anot teisininko, peržengia įstatymo ribas, nes reikalavimas patenkinti neteisėtų būdu, neteisėtomis priemonėmis yra vertinamas kaip baudžiamasis nusižengimas, už kurį galima sulaukti tiek piniginės bausmės, tiek realios laisvės atėmimo bausmės.
Ekspertai atskleidžia, ką reikia žinoti susidūrus su grasinimais
Psichologas Edvardas Šidlauskas teigia, kad grasinimai – tai tamsioji psichologija, kuri yra naudojama piktybiškai. Pasak jo, auka gali tapti bet kas, net ir pats psichologas, kai piktavalis asmuo, naudodamas manipuliacijas, bando gauti naudos.
Kai žmogus susiduria su tokia situacija ir yra šantažuojamas, psichologo teigimu, žmogus negali priimti racionalių sprendimų, dėl to kartais elgiasi keistai.
„Kai užvaldo emocijos, nerimas, atsiranda baimė kažką prarasti – sveikatą, pinigus ar artimųjų gerovę, neveikia racionalus protas ir automatiškai žmogus daro klaidas, jaučiasi bejėgis ir yra lengviau paveikiamas įtaigai bei įvairioms manipuliacijoms“, – sako jis.
Psichologas pataria, kad jeigu žmogus jaučiasi užtvindytas emocijų, iracionalių impulsų, negali adekvačiai vertinti situacijos, labai svarbu kažkaip iš tos situacijos atsitraukti. Jis pabrėžia, kad yra labai svarbu nedaryti sprendimų apimtam afekto būsenos.
„Jeigu tai pokalbis telefonu – pasakyti, kad perskambinsite vėliau ir duoti sau pauzę pamąstymui. Jeigu tai laiškai, tai nėra sinchroniškas bendravimas, galima kažkaip apmąstyti. Jeigu fizinis kontaktas, tai kažkaip pamėginti išsisukti, susitarti susitikti vėliau, išvengti to pažado“, – teigia E. Šidlauskas.
Svarbu pabrėžti, anot psichologo, kad smurtautojas visada siekia, kad auka būtų izoliuota nuo pagalbos ir aplinkinių. Manipuliatoriai grasina arba bando įteikti, kad auka niekam nieko nepasakotų, nes kitas žmogus, emociškai neįtrauktas į situaciją, mato ją blaiviai ir gali patarti, kaip ištrūkti iš tų pinklių.
„Būtinai reikia kreiptis pagalbos, su kažkuo pasišnekėti, išsiventiliuoti, kaip sakoma – dvi galvos yra geriau nei viena“, – teigia specialistas.
Kaip sau padėti, gavus grasinimų ir jaučiant nerimą?
Psichologas pataria, kad savaime imtis veiksmų, norint sumažinti baimę ar nerimą po patirtų grasinimų, gali būti nenaudinga.
„Savigydos čia neužteks. Tai gali būti traumuojantys įvykiai, o potrauminio sindromo metu, pabuvojus kažkokiose karštose situacijose ir patyrus daug streso, vėliau lydi nemalonūs atsiminimai, neramus miegas, nerimo priepuoliai ar panikos atakos, tad geriau kreiptis į specialistą“, – pataria jis.
Anot jo, jeigu patirtas stresas nėra stiprus, žmogus jaučia lengvą išgąstį ir nerimą, tai gali praeiti ir savaime, tačiau pabrėžia, kad privalu duoti sau laiko ir nepasiduoti skubinimui, nes šantažuojamas žmogus įspaudžiamas į rėmus, kad neturėtų laiko pagalvoti, jam augtų nerimas, yra blokuojami jo kognityviniai gebėjimai.
Savigynai nuo manipuliatorių, patiriant grasinimus, psichologas pataria naudoti visokiausias įmanomas priemones, siekiant išlošti laiko, nusiraminti ir tada kreiptis pagalbos. Jo teigimu, tokiose situacijose pateisinamas bet koks klaidinimas ir gudravimas prieš agresorių.
„Siūlyčiau netaikyti relaksacijos metodų ten, kur yra reali grėsmė. Jeigu yra realus grasinimas, šantažavimas ar persekiojimas, tai yra būtina kreiptis į jėgos struktūras ir profesionalus, nelikti vienam tokioje situacijoje. Tai automatiškai sumažins nerimą, nes žmogus jausis saugesnis, kai ras pagalbą“, – sako vyras.
Vilniui viena moteris kreipėsi ir du mėnesius nesulaukė pagalbos, kol Skirmantas neisikišo. Bananu šalis, bananu teisesauga.
