Vilniaus Šeškinės turguje žuvimi prekiaujanti Jadvyga negali atsidžiaugti savo parduodamomis silkėmis. Moteris sako, kad šiais metais jos ypač kokybiškos ir, anot pardavėjos, tokių parduotuvėje nerasit, o jei rasit, tai jos ten bus 1,5 euro brangesnės. Tačiau dar labiau Jadvyga džiaugtųsi, jei žmonės tas silkes ir kitas jos parduodamas žuvis pirktų.
„Užsakymai dideli, visur sutarčiai, tu privalai paimti, o žmonės išsigandus, nu nežinau, gal ateis dar“, – pastebėjo žuvų pardavėja Jadvyga.
O štai Jadvygos kaimynams, taip pat prekiaujantiems žuvimi, sekasi kur kas geriau – pirkėjams, daugiausia vyresnio amžiaus, joks virusas nebaisus: jie trypčioja vienas šalia kito, o pardavėja vos spėja pakuoti žuvį. Turguje sutikti žmonės sako, kad Kūčios be silkės – ne Kūčios. Tiesa, šiemet perka jos mažiau nei pernai – šventes sutiks be vaikų ir anūkų, tai ir silkės patiekalų valgyti nebus kam. Viena moteris net graudinasi.
Kaip išsirinkti geriausią?
O štai prekybos centrų atstovai sako, kad silkės pardavimams karantinas įtakos neturėjo – žmonės pandemijos neišsigando, į parduotuves ėjo, ir šiemet, kaip ir pernai, silkių gruodžio mėnesį buvo nupirkta dvigubai daugiau nei lapkritį. Silkių kainos taip pat išliko nepakitusios.
„Silkės pakuotę gali įsigyti už 99 euro centus. Kilogramas tuo tarpu kainuoja 3,49, o jeigu sveriama silkė, tai nuo 2 eurų 49 iki 5 eurų 29 euro centų“, – sakė prekybos centro atstovė Renata Keršienė.
Priešventiniu laikotarpiu lietuviai daugiausia perka nedarinėtą silkę su galvomis. Na o norintiems išsirinkti pačią geriausią ir riebiausią silkę, maisto technologai pataria atkreipti dėmesį į silkės dydį. Tiesa, ypač riebios, nors ir mažesnės, Matje rūšies olandiškos silkės. Jos išskirtinai riebios, nes gaudomos dar neneršusios.
„Jeigu silkė didelė, su plačia nugara, tai reiškia jinai bus riebesnė. O jeigu silkė riebesnė, tai reiškia bus skanesnė ir aišku vertingesnė, nes savo maistine verte jinai prilygsta tikrai aukštos kokybės žuvim“, – pasakojo kulinarijos technologė Daiva Tomkutė.
Kiek suvalgyti – ne per daug?
Komplimentų silkei negaili ir dietologai. Pasak jų, silkėje gausu ne tik D ir B grupės vitaminų, seleno, jodo, bet ir omega 3 riebalų rūgščių, kurių kiekis silkėje prilygsta lašišai. Tačiau žmonės daro klaidą vartodami ją marinuotą, nes tai sumažina silkės maistingumą ir naudą sveikatai. Nors silkės nauda organizmui nenuginčijama, bet, anot dietologų, tai nereiškia, kad silkės per Kūčias į lėkštes galim krauti kiek užsigeidę
„Jeigu ateinančią savaitę žmogus neplanuoja skanauti silkės, tai Kūčių vakarienėje bent 100 gramų galėtų būti, bet tikrai nerekomenduočiau viso šimto gramų suvalgyti per Kūčių vakarienę, dėl to, kad tikrai bus ir kitų patiekalų, kurie vis gi turėtų mums tilpti į skrandį skanaujant po 1–2 arbatinius šaukštelius“, – pasakojo dietologė Edita Gavelienė.
Lietuviai mėgo ne visada
Tačiau silkė ant Kūčių stalo Lietuvoje ne visada buvo tokia mėgstama. Silkė, kaip ir bulvės, buvo laikoma nepasiturinčių žmonių valgiu ir šventiniam Kūčių stalui netiko. Silkės patiekalai pagrindiniais Kūčių valgiais tapo tarpukario Lietuvoje, kuomet išnyko dvaro patiekalų kultūra ir paprastesni gaminiai pateko į visuotinę virtuvę.
„Net gi viename iš laikraščių yra tekę matyti karikatūrą iš tarpukario laikų, kur būtent atvaizduotas yra silkės išpopuliarėjimas, nes ten vaizduojamas žmogus grįžtantis iš turgaus ir pasiruošęs Kūčių ir Kalėdų šventei. Na ir taip vaizduojama kaip buvo seniau ir kaip yra dabar, tai seniau jis nešasi labai daug ir įvairių produktų, o dabar jis nešasi tik tai silkę“, – sakė kulinarinio paveldo tyrinėtojas Rimvydas Laužikas.
Pasak kulinarinio paveldo tyrinėtojų, tradiciniai silkių patiekalai ant Kūčių stalo tarpukariu panašūs į šiandieninius – dauguma lietuvių vis dar išlaiko tradicijas silkę patiekti kartu su svogūnais ir aliejumi, morkomis ar grybais.
