Šiandien Vyriausybės rūmuose bus svarstoma, ar žmonių ilgus dešimtmečius kurtą ir puoselėtą Kryžių kalną perduoti valdyti ir tvarkyti Bažnyčiai. Ar Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius sukirs rankomis dėl šio sandėrio su kardinolu Audriu Juozu Bačkiu?
Vyskupų konferencijos norai
Prieš pat Dvišalės mišrios komisijos Tarptautinių sutarčių su Šventuoju Sostu nuostatoms vykdyti posėdį „Šiaulių kraštas“ gavo dar gegužės 14 dieną Ministro Pirmininko tarnybai ir minėtai komisijai adresuotą raštą.
Rašte rašoma, kad „šiuo metu galiojantys teisės aktai neužtikrina Kryžių kalno, kaip sakralinio objekto, pilnaverčio funkcionavimo ir priežiūros“.
Vyskupų konferencijos rašte vingriais sakiniais nurodoma ir išeitis, kam turi priklausyti Kryžių kalnas: „Kaip Katalikų Bažnyčios sakralinis objektas, Kryžių kalnas gali pilnavertiškai funkcionuoti ir būti užtikrinama derama pagarba jo sakralumui tik tuo atveju, jei bus laikomasi Katalikų Bažnyčios nuostatų dėl kalno lankymo, kryžių statymo bei pamaldumo praktikų“.
Vyskupų konferencijos rašte, kurį pasirašė Lietuvos vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus padėjėjas kunigas Ričardas Doveika, nedviprasmiškai nurodoma, kieno įtaka Kryžių kalnui turi būti svarbiausia: „Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės Katalikų Bažnyčiai priimti sprendimus, susijusius su Kryžių kalno, kaip sakralinio objekto, funkcionavimu“.
Kalno likimą spręs aukščiausieji
Dvišalės mišrios komisijos Tarptautinių sutarčių su Šventuoju Sostu nuostatoms vykdyti pasaulietinei šaliai vadovauja Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, o komisijos darbotvarkę iš Bažnyčios pusės savo parašu tvirtina Lietuvos vyskupų konferencijos vicepirmininkas kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
Apie Bažnyčios norus perimti Kryžių kalną prisipažino girdėjęs ir Šiaulių rajono savivaldybės meras Algimantas Gaubas. Būtent Šiaulių rajono savivaldybė šiuo metu administruoja Kryžių kalno priežiūrą, tvarkymą, informacijos skleidimą ir aukų dėžutę.
Nors meras A. Gaubas šiandien vyksta į Vilnių, bet į komisijos posėdį, kaip Kryžių kalną valdančios savivaldybės vadovas, nėra kviestas.
Mero vargai
A. Gaubas sakė, kad Kryžių kalnas „kol kas yra valstybės“, todėl valstybė turėtų skirti finansavimą Savivaldybei tvarkyti Kryžių kalną.
Meras priminė, kad jau būta kalbų su Vyskupija apie Kryžių kalno perleidimą Bažnyčiai: „Bet pakalbėjom ir tada sutarėm, kad Savivaldybė tvarko, valstybė finansuoja, o Vyskupija ir Bažnyčia atlikinėja apeigas“.
Iškilus naujai idėjai, kad Kryžių kalną reikia atiduoti valdyti Bažnyčiai, meras A. Gaubas mano, kad reikia galutinai apsispręsti.
„Reikia sureglamentuoti, kaip ir kas Kryžių kalne turi vykti. Kažkuriam dokumente Savivaldybė yra paminėta, kad tvarko Kryžių kalno aplinką. Kiek ten darbo... Dilgėlės...“, – skundėsi meras A. Gaubas.
Sumokės ir atiduos Bažnyčiai sklypą
A. Gaubas aiškino, kad Savivaldybė rūpinasi tik dėl sklypo prie Kryžių kalno, kuriame Šiaulių vyskupija statys bažnyčią, detaliojo plano ir kadastrinių matavimų.
„O kadangi ne Savivaldybė, o Vyskupija statys bažnyčią prie Kryžių kalno, jai tą sklypą ir perduosime maldos namams statyti, nes Vyskupija sako, kad Kryžių kalnas ne turizmo objektas, o maldos vieta“, – sakė meras A. Gaubas.
Detalusis planas už Savivaldybės biudžeto pinigus jau parengtas, bet dar turi būti tikslinamas, kad galima būtų atlikti kadastrinius matavimus. Už kadastrinius matavimus, sklypo registravimą „Registrų centre“ taip pat mokės Savivaldybė.
Sutvarkius visus dokumentus, mero teigimu, sklypas bus perduotas Bažnyčiai.
Rita ŽADEIKYTĖ