Grįžęs iš pasaulinio susitikimo Vatikane, kur kalbėta apie Bažnyčią drebinančias seksualinio vaikų išnaudojimo problemas, G. Grušas sakė, kad artimiausiu metu popiežius Pranciškus ketina paskelbti dokumentą – motu proprio, juo siekiama stiprinti šių nusikaltimų prevenciją Romos kurijoje ir Vatikane.
„Iš tikėjimo kongregacijos turėtų išeiti vademecumas – vadovėlis, kaip tirti, reaguoti į šiuos klausimus. Yra nemažai patirties sprendžiant šiuos klausimus (...), mažos salos, neturtingi Afrikos kraštai – jiems bus siūloma pagalba, sudaroma konsultantų darbo grupė, kad padėtų vyskupų konferencijoms reaguoti į šį klausimą“, – žurnalistams sakė arkivyskupas.
Anot jo, numatomi tam tikrų Bažnyčios įstatymų keitimai reaguojant į internete plintančią pornografiją.
„Dabar pagal bažnytinę teisę kunigas ar dvasininkas, kuris žiūri pornografiją, kur dalyvauja 14 metų ar jaunesni vaikai, patiria tas pačias baudas, tarsi jis dalyvautų tokioje veikloje (...). Vakar popiežius užsiminė, kad tas amžiaus cenzas yra per mažas ir, atrodo, Vatikanas ketina pakelti tą amžiaus cenzą iki 18 metų“, – pirmadienį sakė arkivyskupas.
Be civilinių bausmių, bažnytinis Kanonų teisės kodeksas numato, kad dvasininkas, už santykius su nepilnamečiu gali būti baudžiamas šalinant iš dvasininkų luomo.
Taip pat svarstoma keisti Bažnyčios kanonus, nustatant, kad tuoktis leidžiama tik nuo 16 metų, nors kai kuriose tradicijose šis amžius yra keliais metais mažesnis.
G. Grušas akcentavo popiežiaus susitikime išsakytą mintį, jog „spręsti krizę reikėtų vengiant dviejų kraštutinumų.
„Popiežius paragino spręsti krizę vengiant dviejų kraštutinumų: vengiant perdėtos saviplakos dėl praeities reaguojant į žiniasklaidos pranešimus ir tuo pačiu vengiant gynybinės laikysenos, kuri ignoruoja šių rimtų nusikaltimų priežastis ir pasekmes. Popiežius pasakė: turime spręsti šiuos nusikaltimus, šią didžiulę problemą ir Bažnyčioje, ir pasaulyje“, – sakė G. Grušas.
Jis pripažino, kad Lietuvoje žinomus ir per nepriklausomybės trisdešimtmetį ištirtus seksualinio išnaudojimo atvejus „galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų“, tačiau neneigė, kad problema gali būti didesnė.
Šalies Katalikų bažnyčios vadovas aiškino, kad daug „žaizdų ir skaudulių“ paliko sovietmetis, kai daugelis šeimų gyveno mažose patalpose, vešėjo alkoholizmas – tai, vyskupo nuomone, yra priežastys, kurios ir išprovokuoja seksualinius nusikaltimus.
„Buvo tas modelis, kur buvo daugelis šeimų viename bute, mažoje patalpoje, tuo pačiu alkoholizmas siautėjo tada. Tai yra miksas, kuris išprovokuoja. Žinome, kad didžiausia dalis šių nusikaltimų įvyksta artimoje aplinkoje, iš tėvų, artimųjų, pažįstamų. Neturint statistikos, bet matant aplinkybes, kurios buvo, kai kuriuose atvejus žinant, galiu daryti prielaidą, kad buvo ta (problema – BNS)“, – tvirtino jis.
Kartu arkivyskupas sutiko, kad „net ir vienas atvejis yra per daug“.
„Todėl privalu padaryti viską, kas įmanoma, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo išnaudojimo“, – teigė G. Grušas.
Anot jo, popiežius paragino spręsti ir kitas susijusias problemas: prekybą žmonėmis, vaikų prostituciją, grobimą, vertimą kariauti, vertimą tuoktis mažametes mergaites, vaikų organų prekybą, badą, abortus.
Sekmadienį pasibaigusiame susirinkime 114-ai aukšto rango vyskupų popiežius Pranciškus paragino imtis konkrečių priemonių kovai prieš vaikus išnaudojančius kunigus ir pristatė gaires, kaip ieškoti būdų sustabdyti pasaulinį skandalą.
Besitęsiantis vaikų seksualinio išnaudojimo Bažnyčioje skandalas apėmė daug pasaulio šalių. Apie naujausius atvejus skelbiama Australijoje, Čilėje, Vokietijoje ir Jungtinėse Valstijose.
Popiežius pasiūlė sukurti darbo grupes, kurios padėtų vietos parapijoms spręsti kunigų pedofilijos problemą bei pažadėjo, jog Vatikanas nubrėš gaires, kaip spręsti išnaudojimo atvejus.
Lietuvoje galioja bendra nepilnamečių apsaugos Bažnyčioje tvarka
Lietuvos vyskupų konferencija 2014 metų vasarį priėmė „Gaires dėl Katalikų Bažnyčioje dirbančių dvasininkų ir pasauliečių elgesio su nepilnamečiais“, kurias patvirtino Tikėjimo mokymo kongregacija Vatikane. Jos pristatytos visų Lietuvos vyskupijų kunigams, su jomis supažindami kunigų seminarijose studijuojantys seminaristai, o per vadovus – katalikiškų organizacijų savanoriai ir darbuotojai.
Arkivyskupo G. Grušo žodžiais, visi žinome, kad nepilnamečiai yra priklausomi nuo suaugusiųjų, ypač vadovaujančių ir turinčių pasitikėjimą asmenų. Todėl labai svarbu, kad visi suaugusieji, dalyvaudami bažnytinėje ir visuomeninėje tarnystėje, protingai ir teisingai elgtųsi su nepilnamečiais. Itin didelis atsargumas būtinas dirbant su socialiai pažeidžiamais nepilnamečiais.
Elgesio su nepilnamečiais gairėse nurodoma vengti fizinio kontakto esant vienam ar vienai su nepilnamečiu, atvejais, kai toks kontaktas (pvz., apsikabinimas) būtinas ir tinkamas, nurodoma vadovautis protingumu ir išlaikyti santūrumą.
Atsakingieji už nepilnamečių sielovadą privalo pasirūpinti, kad jiems skirtuose renginiuose dalyvautų pakankamai atsakingų suaugusių asmenų. Vasaros stovyklose, kelionėse privalo būti ir pakankamai vadovų pasauliečių.
Dvasininkui ir dirbančiam Bažnyčioje pasauliečiui neleidžiama vienam ir niekam nežinant pasilikti su nepilnamečiu gyvenamosiose arba uždarose patalpose, nebent jos tiesiogiai skirtos sielovados tarnystei atlikti ir tiktai jos metu.
Pagal taisykles, asmuo, kuris pažeidžia minėtas ir kitas nuostatas, nedelsiant nušalinamas nuo pareigų, susijusių su nepilnamečių sielovada ar ugdymu.
„Bažnyčios vykdoma nepilnamečių ir vaikų sielovada orientuota į jų žmogišką ir dvasinę brandą. Kiekvienas asmuo, suprasdamas ypač didelę atsakomybę darbe su nepilnamečiais, įpareigotas pasirūpinti tinkama aplinka ir erdve, kurioje galima užtikrinti visapusišką nepilnamečių apsaugą“, – pabrėžė LVK pirmininkas arkivyskupas G. Grušas
