Automatinis duomenų keitimasis yra „karšta“ tema ir atskiruose pasaulio regionuose (JAV, Europos Sąjunga), ir Lietuvoje. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) parengė pasaulinį bendrąjį informacijos teikimo standartą, pagal kurį jau šiuo metu bankine informacija ketina keistis apie 100 pasaulio valstybių.
Europos Sąjunga yra pirmasis regionas pasaulyje, kuris įteisino automatinį duomenų keitimąsi Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvoje, galiojančioje jau 10 metų. Nors direktyvos taikymo apimtis yra sąlyginai nedidelė, nes pranešamos tik palūkanų pajamos, ji tapo pavyzdžiu kitoms iniciatyvoms, kurios atsirado po 2008 metų ekonomikos krizės siekiant pagerinti mokesčių surinkimą.
Naujoji ES Administracinio bendradarbiavimo direktyva šiais metais valstybes nares įpareigoja automatiškai keistis informacija, kuri nėra tiesiogiai susijusi su bankinėmis operacijomis – tai duomenys apie darbo užmokestį, direktorių atlyginimus, kai kuriuos gyvybės draudimo produktus, pensijas, nekilnojamo turto nuosavybę ir pajamas iš šio nekilnojamojo turto. Tačiau 2017 metais ES šalys jau ketina pradėti keistis ir bankine informacija už 2016 metus, kurią sudarys sąskaitų likučiai, dividendų, palūkanų, finansinio turto pardavimo ir kitos finansinės veiklos pajamos.
Kalbant apie bankų paslaptis, pirmoji asociacija, kuri dažnam ateina į galvą, yra Šveicarija. Du šimtmečius ši šalis buvo bankų paslapčių saugojimo etalonu. Nenuostabu, kad po 2008 metų pasaulinės ekonomikos krizės būtent į Šveicariją sužiuro ES ir JAV mokesčių tarnybos, ieškodamos paslėptų neapmokestintų pajamų ir turto. Rezultatas – teisėsaugos institucijų tyrimai, duomenų atskleidimo skandalai, milijardinės sumos sumokėtos bankų baudų pavidalu, pasirašytos sutartys dėl mokesčių išskaičiavimo su Austrija ir Jungtine Karalyste. Dabar Šveicarija pasiryžusi eiti dar toliau – prieš porą mėnesių pradėtos derybos su Europos Komisija dėl naujos sutarties, pagal kurią Šveicarijos bankai jau nuo 2018 metų (už 2017 metus) turėtų teikti detalią informaciją apie Europos Sąjungos rezidentų banko sąskaitas ir operacijas. Taip pat Šveicarija prisijungė prie šalių, taikysiančių EBPO pasaulinį bendrąjį informacijos teikimo standartą. Taigi, šveicariška bankų paslaptis po truputį tampa istorija.
Panašia kryptimi eina ir kitos Europos jurisdikcijos, garsėjusios bankų paslapčių saugojimu ir Lietuvos įstatymuose vadinamos „tikslinėmis teritorijomis“ – tai San Marinas, Andora, Monakas ir Lichtenšteinas. Šios valstybės taip pat derasi su Europos Komisija dėl naujų informacijos keitimosi sutarčių. Kai kurios kitos tikslinės teritorijos (Mergelių, Kaimanų salos) ketina pradėti keistis informacija pagal jau minėtą naująjį EPBO standartą.
Ką šie tarptautiniai pokyčiai reiškia Lietuvos mokesčių mokėtojui, turinčiam banko sąskaitų užsienyje? Pirmiausia, reikia susitaikyti su tuo, kad konfidencialumo bankiniuose reikaluose vis mažės. Reikėtų žinoti, kokią konkrečią informaciją bankas teikia, ir atitinkamai deklaruoti sumas pajamų ir turto deklaracijose. Antras dalykas – jei užsienio bankas buvo pasirinktas išimtinai dėl konfidencialumo, kurio nebelieka, galima būtų pagalvoti apie sąskaitų perkėlimą į Lietuvos finansų įstaigas, kurios paslaugų spektro ir aptarnavimo prasme dažnai nenusileidžia Šveicarijos, Liuksemburgo ar Austrijos bankams.
Dėl bankų duomenų keitimosi didelį optimizmą demonstruoja mokesčių administratorius. Kaip sėkmingas tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys, yra nurodoma Austrijos ir Šveicarijos sutartis, kuri padėjo Austrijos mokesčių tarnybai gauti šimtus milijonų eurų papildomų pajamų. Visgi, abejotina, ar panašaus efekto galima sulaukti Lietuvoje, nes priešingai nei Austrijoje, užsienio banko sąskaitas turi gana mažas skaičius Lietuvos gyventojų, tad potencialių mokesčių mokėtojų bazė yra maža.
Taip pat galima numanyti, kad daugiausia duomenų bus gauta apie sąžiningus mokesčių mokėtojus, kurie užsienio jurisdikcijas renkasi ne dėl mokesčių slėpimo, o dėl saugumo, konfidencialumo, stabilios šalies politinės, teisinės ir ekonominės situacijos, patikimų bankų. Tikėtina, kad mokesčių vengiantieji ir toliau ieškos jurisdikcijų, kurios bankų informacija nesidalina, arba pakeis savo mokesčių rezidavimo vietą. Be abejo, laikui bėgant nebendradarbiaujančios jurisdikcijos ims jausti didelį spaudimą iš tarptautinės bendruomenės, tačiau visiško skaidrumo laikai ateis dar negreitai. Greičiau būtų galima sukurti paskatas savanoriškam pajamų ir turto deklaravimui, priimant mokesčių amnestijos įstatymus, kaip tai yra padariusios Italija, Ispanija, Portugalija, Belgija ir kitos valstybės.
Bankų informacijos automatinio atskleidimo banga gali kliudyti ir Lietuvos gyventojus, besinaudojančius tik Lietuvos finansų įstaigų paslaugomis. Seime įstrigusios Mokesčių administravimo įstatymo pataisos, dar žinomos, kaip visuotino sekimo pataisos, nustato prievolę bankams pranešti visų asmenų sąskaitų apyvartas ir likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo ir kitą informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti.
Tai nėra vien techninio ar administracinio pobūdžio klausimas. Nevienareikšmiškai vertinamos įstatymo pataisos kelia fundamentalias diskusijas dėl interesų balanso, tai yra, kiek galima kištis į žmogaus privatumą, siekiant patenkinti viešąjį interesą. Be to, labai svarbus yra ir duomenų saugumo klausimas: ar sugebės valstybės institucijos saugoti gyventojų finansinę informaciją taip patikimai, kaip patikimai ją saugo bankai ir kitos finansų įstaigos?
Taigi, tenka konstatuoti, kad gyvename laikais, kai žmogus turi vis mažiau privatumo, ir finansinė gyvenimo sritis, ko gero, nebus išimtis.
Ramūnas Riazanskis yra „Swedbank“ Asmeninės bankininkystės departamento konsultantas
