Esate skolininkas, laiku mokate įmokas, jūsų turtas įkeistas bankui. Būkite budrus − bankai skuba atsiimti turtą ir nenori girdėti apie sąlygų lengvinimą.
Bankai nepraleidžia progos pasinaudoti savo padėtimi ir net dėl nedidelių įmonių prasižengimų atsiima turtą, įgytą išperkamosios nuomos sąlygomis. Jie verčia pasirašyti asmeninio laidavimo sutartis, didina palūkanas. Siekiant likvidaus turto, ir perspektyvioms įmonėms keliamos bankroto bylos, įšaldomos sąskaitos. „Neteko girdėti, kad kur nors būtų naudojamos neteisinės priemonės“, − nukirto bankininkus prižiūrėti turinčio Lietuvos banko valdybos narys.
Delsė, o paskui smogė
Germantas Putrius, įkūręs ekspedicijos ir transporto įmonę „Mattia Logistics“, yra vienas tų, kuriems teko „laimė“ susidurti su griežta bankų politika. Įmonė pasirašė išperkamosios nuomos sutartį dėl naujo vilkiko ir puspriekabės.
Sumažėjus pervežimų kiekiui, G. Putrius kreipėsi į banką dėl išperkamosios nuomos mokėjimo sąlygų palengvinimo. Jis prašė atidėti mokėjimus ir pratęsti išmokėjimo laikotarpį.
Iš pradžių banko darbuotojai teigė, kad prašymas bus patenkintas, tačiau konkretaus atsakymo nebuvo. „Nesulaukę banko sprendimo, pajamas nukreipėme gyvybiškai svarbiems įmonės įsipareigojimams vykdyti“, – aiškino „Mattia Logistics“ vadovas. Verslininkas prašė banko, kad leistų mokėti mažesnes įmokas su tomis pačiomis palūkanomis, tačiau labiausiai nustebino po pusės metų sulauktas banko sprendimas – buvo pranešta, kad įmonė yra įsiskolinusi, todėl norima nutraukti išperkamosios nuomos sutartį, ir pareikalauta atiduoti įsigytą turtą – vilkiką bei puspriekabę.
Bankas pateikė ir pasiūlymą – sumokėti pusę per tuos šešis mėnesius susidariusio įsiskolinimo (daugiau nei 15 tūkst. litų) bei pasirašyti naują sutartį.
„Nuostolis susidarė ne dėl mano kaltės, juk laukėme banko sprendimo, naujos sutarties sąlygos buvo daug prastesnės, o dar turėjau mokėti 500 litų mokestį“, – piktinosi G. Putrius. Kai pagrindinis darbo įrankis vilkikas atimtas, įmonė negalės sumokėti nei palūkanų, nei išperkamosios nuomos.
„Bankui nėra reikalo derėtis su klientu − pardavęs savo ar artimai įmonei kliento turtą, nuostolius iš finansinės veiklos jis atgaus iš valstybės, kurioje registruotas klientas“, – G. Putrius primena, kad bankai atleisti nuo pelno mokesčio, o valstybė įsipareigojusi jiems padengti nuostolius.
Dairosi, ką galima parduoti
Panašus likimas ištiko praeityje 130 vilkikų turėjusią įmonę „Transdadus“. Ši pasirašė išperkamosios nuomos sutartį su trimis bankais – SEB, Swedbank, DnB Nord. Su SEB banku buvo pasirašyta sutartis dėl 60 vilkikų išperkamosios nuomos.
Užklupus krizei, įmonė kreipėsi į bankus, kad šie leistu atidėti išperkamosios nuomos mokėjimus. Swedbank, DnB Nord bankas padėti įmonei sutiko – atidėjo mokėjimus pusei metų, o SEB iškėlė kitokias sąlygas. Jis sutiko, kad išperkamosios nuomos mokėjimas būtų atidėtas, tačiau paprašė padengti penktadalį vilkikų vertės. Įmonė tokio pasiūlymo atsisakė, nes vilkikų kainos labai sumažėjo, o ir lėšų neturėjo. Nors tartasi ne kartą, bankas buvo nesukalbamas.
Transporto įmonė įmokas mokėjo po pusės metų tarpo, tačiau banko vadybininkai įmonei pasiūlė pasirašyti laidavimo sutartį – už išperkamus vilkikus būtų laiduojama nauju antrinės „Transdadus“ įmonės sandėliu. Šis sandėlis buvo pastatytas finansuojant SEB.
Įmonė nesutiko, tačiau pasiūlė skolą sumokėti per tris kartus spalio–lapkričio mėnesiais, kai būna daugiau krovinių ir apyvartinių lėšų. Nors banko atstovai sutiko, vėliau įmonės vadovams buvo pranešta, kad nutraukiama išperkamosios nuomos sutartis ir atimami vilkikai. Kitas banko žingsnis buvo sutarties su įmone, turėjusia laiduoti sandėliu, nutraukimas.
Jai buvo pranešta, kad įsiskolinimas turi būti padengtas per tam tikrą laikotarpį. Šiuo metu bendrovei „Transdadus“ iškelta bankroto byla, o laiduoti turėjusi įmonė dėl sandėlių bylinėjasi teisme. Ekonominė rezultato logika: be darbo liko 300 darbuotojų, sužlugo viena didžiausių šalies transporto įmonių, vilkikus bankui teko pusvelčiui išparduoti.
Įstatymai gina bankus
Mindaugas Krupavičius, Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos pirmininkas, kalbėdamas apie išperkamosios nuomos bendrovių ir jų klientų bankrotą, sako, kad galimybę bankams piktnaudžiauti savo padėtimi suteikia įstatymai.
"Jei įmonė nemoki, paskelbtas bankrotas, bankai atsiima ir turtą, ir jau sumokėtas įmokas, nors tam tikra turto dalis jau priklauso įmonei“, – aiškina jis.
M. Krupavičius primena, kad pagal įstatymą visos įmonės kreditorės turi vienodas teises, o bankai šiuo atveju atsiduria išskirtinėje pozicijoje – jie perima nuosavybę, pažeisdami kitų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises. Įmonei išmokėjus 40 proc. pirkinio vertės, banko atsiimtas turtas parduodamas remiantis neskaidriais, tik vienam bankui žinomais kriterijais.
Be to, anot teisininko, bankai dažnai nenoriai žiūri į įmonės restruktūrizavimo procedūras,nes siekia kuo greičiau atgauti savo lėšas. Nelanksčiai jie reaguoja ir į kredito atidavimo atidėjimą.
„Remiantis teisės aktais, su kredito atidėjimu turėtų būti stabdomas ir palūkanų mokėjimas, tačiau neretai jis ne tik nestabdomas, bet netgi išauga“, – tvirtino bankroto administratorius.
Nacionalinė bankroto administratorių asociacija inicijavo buhalterinės apskaitos įstatymo pataisas, kuriose būtų numatyta, kad lizinguojamas turtas įtraukiamas į įmonės balansą ir apskaitą. Taip pat bankroto ir restruktūrizavimo įstatymo pataisas, kad būtų nustatoma, kad visas įmonės turtas būtų parduodamas įstatymo nustatyta tvarka, o lizingas būtų prilyginamas hipotekai. Tokiu atveju visas turtas būtų parduodamas ir administruojamas bankroto administratoriaus, o bankai galėtų turėti kaip kreditoriai pirmumo teisę į lizinguotą turtą.
M. Krupavičius pastebi, kad bankai dažnai nenoriai žiūri į įmonės restruktūrizavimo procedūras, kadangi siekia kuo greičiau atgauti savo lėšas. Nelanksčiai jie reaguoja ir į kredito atidavimo atidėjimą. „Remiantis teisės aktais, kartu su kredito atidėjimu, turėtų būti stabdomas ir palūkanų mokėjimas, tačiau neretai jis ne tik nestabdomas, bet palūkanos netgi išauga“, – aiškina bankroto administratorius.
Savi nepadeda
„Įmonės jau praėjusių metų pabaigoje sulaukė prašymų iš banko išsiaiškinti kiekvieno skolininko galimą riziką, sąskaitas, pradėjo kapstytis po kiekvienos įmonės finansinius reikalus. Tai vyksta jau visus metus. Kad šie veiksmai būtų suintensyvėję šiandien, negaliu pasakyti. Toks bankų elgesys įmonių atžvilgiu vyksta jau metus. Viena vertus, tai bjauru, kita vertus, pateisinama. Juk tai banko uždarbis“, − sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
10 metų banke išdirbęs finansų specialistas teigė, kad turto perėmimas nėra piktas bankų interesas – esą bankui tai didžiulė problema, nes paskui su turtu reikia ką nors daryti. Pasak jo, įstatymais griežtindami bankų veiklą, galėtume užsitraukti Europos Sąjungos ir Europos Komisijos pyktį. Anot S. Besagirsko, daugiausia padėti šiuo metu galėtų agresyvesnė Lietuvos banko politika.
„Jo vadovybė, norėdama, kad, koks nors bankas paskolintų daugiau nei skolino praėjusį mėnesį, tarkime, 5 proc., gali išsikviesti banko vadovą ir tiesiai šviesiai jam pasakyti: „Jei kitą mėnesį neišduosite kreditų 5 proc. daugiau, pas jus vyks nuolatinis auditas, tai viešinsime per visas žiniasklaidos priemones.“ Kas vyktų? Dalis indėlininkų lėktų atsiimti indėlių, o bankas, aišku, nenorės tokių pasekmių. Tai vienintelė realiausia visoje Europoje naudojama priemonė“, − sakė LPK atstovas. Anot S. Besagirsko, Lietuvos banko vadovui tai sakyta ne kartą, tačiau į tokius LPK siūlymus jis atsako tyla.
Lietuvos bankas: į verslą nesikišime
„Mačiau senelį, kurį vedė anūkas. Kai vaikaitis seneliui neatidarė durų, jis nesakė: „Žiūrėk, kur eini“, − o rankute škept škept per duris – jos blogos, jos kelią pastojo. Taip ir mes, atrodo, šioje situacijoje elgiamės“, − sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Audrius Misevičius. Jis mano, kad neigiamas bankų įvaizdis yra perdėtas.
A. Misevičius priminė, kad bankai uždirba iš suteiktų paskolų, o ne iš perimto turto. Be to, teiginiai, kad bankai, ypač švedų, savo politiką vis agresyvina, jo nuomone, taip pat laužti iš piršto. Jis pripažino, kad Lietuvos bankas konkrečių skaičių, kiek bankai iš įsiskolinusių ar nemokių klientų perima turto, neturi.
„Tačiau dėl vienos pozicijos pasidomėjome: dažnai teigiama, kad masiškai atimamas būstas. Mes išsiaiškinome, kad taip nėra“, − sakė jis. Anot LB atstovo, nusiskundimų iš verslininkų ar privačių asmenų dėl privačių bankų veiklos sulaukiama ne per daugiausiai. „Esame girdėję, kalbėję su bankininkų vadovais, prašėme, kad jie būtų atidūs tiems dalykams“, − teigė LB valdybos narys.
A. Misevičius skeptiškai vertina pramonininkų idėją, kad LB turėtų neformaliai paspausti bankus. „Pasakyti, kad skolintų, nežinant, ar skolininkas gebės tesėti įsipareigojimus, reiškia prisiimti atsakomybę, tad mes turime būti laiduotojai. Tai kišimasis į verslą, neleistinų veiksmų atlikimas“ ,− kalbėjo jis.
Gelbės tik geriausius
SEB banko prezidento pavaduotojas Aivaras Čičelis teigė, kad bankai negali išgelbėti visų, kurie šiandien susiduria su finansiniais sunkumais. „Dažnai pasitaiko, kad klientas rodo iniciatyvą, tiki savo verslu, sutinka rizikuoti visu asmeniniu turtu, kad tik išsaugotų verslą, tačiau neturi jokio realaus plano, kaip tai įgyvendinti pasikeitus verslo sąlygoms“, − kalbėjo jis.
Anot bankininko, reikia suprasti, kad kartais klientui geriausias sprendimas yra laiku sustoti ir nebetęsti nuostolingos veiklos, kuri ir jam, ir bankui vėliau atneštų dar daugiau nuostolių.
„Vėliau tas pats klientas tikriausiai mūsų paklaustų, kodėl bankas nesulaikė už rankos ir nepatarė laiku sustoti ir nebevykdyti neperspektyvios veiklos“, − sakė A. Čičelis, SEB Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.
Pasak jo, 2009 metų sausio-spalio mėnesiais restruktūrizuotų verslo kreditų suma SEB banke yra beveik 3,7 mlrd. litų. „Jeigu matome, kad palengvinus kreditavimo sąlygas kliento verslas atsigaus, kad jis tiki savo verslo perspektyva ir yra parengęs krizės sąlygomis galintį pasiteisinti verslo planą, visuomet ieškosime būdų padėti“, − tvirtino bankininkas.
Albertas Šekštelo, „Nordia Baublys ir partneriai“ advokatas:
Įstatymai duoda laisvę daugeliu atvejų šalims susitarti, kokiu būdu bus vykdomas konkretus sandoris. Bankas, tai suprasdamas, įrašo į sutartis įvairių saugiklių, įskaitant teisę vienašališkai keisti sutarties sąlygas, jeigu įvyksta konkrečios sutartyje išvardintos aplinkybės. Kilus bet kokiam įtarimui, kad bankas elgiasi nesąžiningai, pirmiausia, būtina nuodugniai išstudijuoti sutarties sąlygas. Įtarimams pasiteisinus, pravartu pradėti derybas dėl konkrečių sąlygų pakeitimo, jei jos tampa nepriimtinos. Bankas yra suinteresuotas investuotų lėšų ir pelno grąža, todėl dažniausiai sutinka derėtis. Kraštutiniu atveju, jei derybomis nepavyksta išspręsti konflikto, galima kreiptis į teismą ir reikalauti teismo keliu pakeisti konkrečią nepalankią sutarties sąlygą.
Pastebima tendencija – bankai atsisako kaip sutarties įvykdymo užtikrinimą priimti turtinies teises, pavyzdžiui, teisės į nuomą, prekių atsargų įkeitimą, kadangi sunku tokius įkeitimo objektus realizuoti. Šiuo metu daugėja taip vadinamų asmeninių laidavimų. Laidavimu užtikrinama pagrindinė sutartis, pavyzdžiui, paskolos, ir, jeigu paskola ar jos dalis laiku negrąžinama, bankas įgyja teisę reikalauti visos sumos tiek iš įmonės, tiek ir iš tokio laiduotojo asmeniškai.
Todėl nerekomenduočiau sudaryti tokių laidavimų, kadangi, neįvykdžius pagrindinės sutarties, bankas išieškos skolą iš viso laiduotojo asmeninio turto. Ypatingai nerekomenduočiau pasirašyti asmeninio laidavimo sutarties ne įmonių direktoriams, valdybos nariams, kurie nėra tokios įmonės akcininkai, kadangi jie gali būti atleisti iš pareigų, tuo tarpu asmeninis laidavimas liks nepakitęs, kas galiausiai lems, kad asmuo turės padengti įmonės skolas. Žinoma, padengęs skolas, toks asmuo turi teisę reikalauti iš įmonės atlyginti jo patirtą žalą, tačiau, kol tokia teisė atsiras, įmonė jau gali būti bankrutavusi. Įdomi tendencija, kurią pastebiu asmeninio laidavimo sutartyse, yra ta, jog dabar bankai įtvirtina sąlygą, jog net ir bankrutavus skolininkui, laiduotojas lieka atsakingas už skolos dalį, kurios toks skolininkas nepadengė
TIK FAKTAI
2005 metais Lietuvos komercinių bankų išduotų paskolų suma padidėjo 54 proc., 2006-aisiais – dar 49 proc., 2007 metais − dar 47 proc.
2008 metais, vos prasidėjus sunkmečiui, skolintų pinigų platinimas padidėjo 19 proc. Atitinkamai didėjo ir pelnas.
2005-aisiais šalies bankai uždirbo 354 mln. litų pelno, 2006 metais – jau 667 mln. litų, 2007-aisiais – net 1156 mln. litų.
Finansų krizei įsisiūbavus, 2008 metais jų pelnas tebebuvo milžiniškas – 886 mln. litų. Tačiau turto grąžos rodiklis 2008-aisiais smuko beveik perpus, tačiau daugumai verslo įmonių tebebuvo nepasiekiamame aukštyje – siekė 13,5 proc.
Parengta bendradarbiaujant su žurnalu "Transportas"
