Informacija – vertingas dalykas. Slapta informacija apie bendroves – dar vertingesnis turtas, tačiau dažniausiai vedantis už grotų.
„Baltosios apykaklės" (angl. white collars) vis dažniau pakliūva teisėsaugininkams į rankas. Tiesa, šios kastos žmonės dažniausiai ginklais negrasina, kumščiais negrūmoja, bet draugauja su kolegomis, kurie pasako tai, ko kiti nežino, tuomet pasinaudoję konfidencialia informacija susikrauna milžiniškus turtus. Aišku, kol nepatenka į atsakingų institucijų akiratį.
Naikina įkalčius
Jau kelis mėnesius užsienio spauda netyla apie trejus metus JAV teisėsaugos institucijų vykdomą tyrimą dėl viešai neatskleistos informacijos naudojimo rizikos draudimo fonduose. Iš pradžių pareigūnai taikėsi į ekspertų tinklus valdančias bendroves, kurios supažindina maklerius su esamais ar buvusiais bendrovių darbuotojais, turinčiais investuotojus dominančios informacijos. Vėliau tyrėjai atsigręžė į pačius maklerius, kurie tokiu būdu surinktą viešai neskelbtą informaciją panaudojo investuodami.
„Wall Street Journal" (WSJ) pernai pirmą kartą paviešinus informaciją apie šį tyrimą, dalis maklerių sunerimo ir puolė naikinti įkalčius. Donaldas Longueuilis, dirbęs viename didžiausių JAV rizikos draudimo fondų SAC, perskaitęs WSJ straipsnį lapkričio 19 dienos vakarą, puolė į paniką. Vyras sunaikino standžiuosius diskus, USB atmintines, kuriose buvo jį kompromituojanti informacija, likučius sudėjo į keturis maišelius ir antrą valandą nakties pusvalandį ieškojo keturių skirtingų šukšliavežių jiems išmesti.
Kito fondo valdytojas Samiras Barai perskaitė straipsnį daugiau nei dešimt kartų ir jam dirbančiam analitikui liepė ištrinti visus jų pokalbių įrašus telefone bei skubėti į kontorą ir sunaikinti kuo daugiau kompromituojamų dokumentų. Tiesa, jis nežinojo, kad buvęs jo samdinys jau dirba su pareigūnais. D. Longueuilį taip pat išdavė buvęs kolega.
Karaliaus galas
Neatskleistos informacijos naudojimas – ne tik šio šimtmečio problema. Vienas garsiausių skandalų, dėl kurio bankrutavo tuo metu turtingiausia ir galingiausia įmonė Volstrite „Drexel Burnham Lambert", įvyko 1986 metais. Vertybinių popierių ir biržos komisija (VPBK) bendrovės vadovui pranešė, kad jo pavaldinį brokerį Dennisą Levine'ą apkaltins neatskleistos informacijos naudojimu. Pastarasis pareigūnams prisistatė tos pačios dienos vakarą ir nukreipė juos pas partnerį Volstrito banginį Ivaną Boesky.
D. Levine'as, pasinaudojęs konfidencialia informacija, užsidirbo 2,69 mln. JAV dolerių (6,8 mln. litų), o I. Boesky suteikė informacijos, iš kurios pastarasis uždirbo daugiau nei 50 mln. dolerių (126,5 mln. litų). Paaiškėjo, kad I. Boesky pasipelnė beveik iš visų didžiausių to dešimtmečio sandorių.
Tiesmukas prašymas
Dėl neatskleistos informacijos naudojimo duris taip pat užvėrė vienas garsiausių Volstrito rizikos fondų „Pequot Capital„. 2001 metais fondo vadovas Artas Sambergas elektroniniame laiške tiesmukai paprašė „Microsoft“ darbuotojo Davido Zilkho suteikti vidinės informacijos apie bendrovę. Gautos žinios jam padėjo užsidirbti 2,1 mln. dolerių (5,3 mln. litų).
Tiesa, VPBK tai pastebėjo ir galiausiai A. Sambergui teko sumokėti 28 mln. dolerių (70,84 mln. litų) baudą, o „Pequot Capital" dėl kritusio investuotojų pasitikėjimo – nutraukti veiklą.
Nesėkmingas bandymas
Vienam garsiausių Australijos bankininkų Rene Rivikinui bandymas pasipelnyti iš konfidencialios informacijos virto anekdotine situacija. 2001 metais R. Rivikinas, sužinojęs, kad oro linijos „Qantas„ susilies su oro bendrove „Impulse“, nusipirko 50 tūkst. pirmosios įmonės akcijų, nors informacija apie susiliejimą viešai dar nebuvo paskelbta.
2004 metais jis buvo pripažintas kaltu, nuteistas 9 mėnesiams kalėti ir visam gyvenimui neteko teisės prekiauti vertybinių popierių biržoje. Ir visai tai tik dėl 346 dolerių (875 litų), kuriuos R. Rivikinas uždirbo iš sandorio. Praėjus metams po nuosprendžio bankininkas nusižudė.
Japoniškasis „Enron"
Yoshiaki Murakami rizikos draudimo fondas sužinojo, kad interneto ir finansinių paslaugų bendrovė „Livedoor„ planuoja įsigyti 5 proc. „Nipon Broadcasting“ akcijų. Jis nusipirko 1,93 mln. transliuotojų akcijų ir iš to uždirbo 25,5 mln. dolerių (63,25 mln. litų).
Tiesa, Y. Murakami už neatskleistos informacijos naudojimą 2006 metais buvo suimtas. Vėliau paaiškėjus, kad „Livedoor" vadovai dirbtinai didino bendrovės pelną, interneto milžinės vertė per penkias dienas sumažėjo perpus.
Išrinktųjų grupelė
2007 metais buvo atskleisti Volstrito investuotojai, kurie penkerius metus pirma laiko gaudavo informaciją, kaip UBS analitikai įvertins tam tikras akcijas, t. y. patars jas pirkti ar parduoti. UBS vadovas Mitchelas Guttenbergas penkerius metus teikė šią informaciją Davidui Tavdy' ir Erikui Franklinui, kurie už tai iki nusikaltimo atskleidimo jam sumokėjo daugiau nei milijoną dolerių (2,53 mln. litų), o patys iš prekybos akcijomis uždirbo daugiau nei 4 mln. dolerių (10,12 mln. litų).
Vyrai informacija keisdavosi koduotomis žinutėmis per vienkartinius mobiliuosius telefonus, o atsiskaitydavo vokais, pilnais pinigų.
Galleono byla
Vienas turtingiausių pasaulio žmonių, rizikos fondų valdytojas ir „Galleon Group" įkūrėjas Rajas Rajaratnamas kaltinamas, kad su būriu investuojų naudojo viešai neatskleistą informaciją apie Silicio slėnio bendroves ir taip uždirbo daugiau nei 60 mln. dolerių (152 mln. litų).
R. Rajaratnamas visus kaltinimus atmeta ir neigia dalyvavęs milžiniškame slaptos informacijos tinkle, apimančiame IBM, „McKinsey„, „Bear Stearns“, „Goldman Sachs„, „Google“, „Berkshir Hathaway", AMD, būrį pavienių brokerių, teisininkų ir vadovų.
Faktai
Neatskleistos informacijos naudojimas
2008 m. Lietuvos Vertybinių popierių komisija (VPK) skyrė 1 000 litų baudą už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija bendrovės „Sanitas“ vyriausiosios buhalterės padėjėjai O. Cybuliak. Ši, likus kelioms dienoms iki „Sanito" finansų rezultatų paskelbimo, įsigijo bendrovės akcijų.
Tais pačiais metais VPK skyrė 3 tūkst. litų baudą bendrovės „Lifosa" generaliniam direktoriui Jonui Astikui. Šis prieš paskelbiant bendrovės veiklos rezultatus įsigijo jos akcijų už beveik 90 tūkst. litų.
2007 m. „Finasta„ buvo nubausta 38 tūkst. litų bauda. Vienas bendrovės klientas norėjo parduoti 44 tūkst. „Alitos“ akcijų, jei egzistuoja paklausa. Jo prašymas buvo sustabdytas patikros tikslais, informacija apie tai buvo perduota kitam makleriui, kuris kitam klientui – „Finasta investicijų valdymui„ – nurodė pirkti 40 tūkst. „Alitos“ akcijų, kad būtų suformuota paklausa.
-Martynas Pasiliauskas
