Lietuvos valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis Grupė“ valdybos narys Vidmantas Salietis konferencijos metu surengtos diskusijos dalyviams pareiškė, kad energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių plėtojimą „labiausiai stabdo [nepakankamai didelės] investicijos“ ir ši problema aštrėja, todėl būtina persvarstyti dabartines investicijas į elektros energijos tinklus.
„Jeigu norime jaustis saugūs, turėtume investuoti į energijos gamybos priemones, kurios nepriklauso nuo trečiųjų šalių. Tai reiškia, kad raktas į tiekimo saugumą ir Baltijos šalyse, ir Europoje aiškiai yra atsinaujinančių išteklių energijos gamyba“, – sakė jis.
Latvijos valstybinės energetikos grupės „Latvenergo“ valdybos pirmininkas Martinis Čakstė savo ruožtu pažymėjo, kad investavimas yra didelė rizika, bet energetikos krizę galima įveikti tik investuojant į atsinaujinančių išteklių energiją.
„Tam reikia maždaug 5–7 metų didelių investicijų ir daug darbo, štai kaip tai veikia“, – pareiškė jis ir pabrėžė, kad dėl krizių jau teko daug investuoti, tačiau tos investicijos reikalingos siekiant pereiti prie atsinaujinančių išteklių energijos.
Juha Hiekkala iš Suomijos nacionalinės elektros energijos tinklo operatorės „Fingrid“ taip pat pareiškė, kad rusišką energiją būtina pakeisti, tačiau tam reikia labai didelių investicijų. Jis pridūrė, kad Baltijos ir Šiaurės šalyse šiuo metu yra visko, ko reikia siekiant užtikrinti tiekimo saugumą.
Estijos valstybinės energetikos grupės „Eesti Energia“ valdybos pirmininkas Hando Sutteris pažymėjo, kad dabartinė energetikos krizė faktiškai yra energetinis karas, kuris tęsiasi jau ilgą laiką.
Anot jo, „nors iki 2030 metų nėra toli“, energetikos bendrovių vadovai vis dar turi laiko pasiekti savo tikslus dar daugiau investuojant į atsinaujinančių išteklių energiją.
Diskusija, kurioje dalyvavo keturių bendrovių atstovai, metinėje konferencijoje buvo surengta antradienį.