„Klaipėdos naftos“ vadovas mano, kad toks sprendimas būtų didelis postūmis ilgose diskusijose ir leidžia tikėtis, kad susitarimas tarp Baltijos šalių artimiausiu metu bus rastas.
„Šiandien ypatingą dėmesį skyrėme bendradarbiavimui dujų tiekimo ir saugojimo srityje. Matome bendradarbiavimo galimybes. Jeigu Estija nuspręstų statyti vidutinio dydžio SGD terminalą, tai tokie terminalai nekonkuruotų, o papildytų vienas kirtą kartu su dujų saugykla Latvijoje“, - spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė S.Skvernelis.
Estijos premjeras Juris Ratas pakartojo, jog regioninis SGD terminalas turėtų būti pastatytas Suomijos įlankoje.
„Yra bendras Baltijos šalių tikslas užtikrinti dujų tiekimą regione. Estija mano, kad regioninis SGD terminalas turėtų būti įkurtas, atsižvelgiant į rinkos logistiką. Mes nepalaikome idėjos, kad terminalo išlaikymą turėtų padengit klientai. Prieš kurį laiką atlikta Europos Komisijos studija parodo, kad Suomijos įlanka būtų geriausia vieta regioniniam terminalui“, - Klaipėdoje tvirtino J.Ratas.
Anot jo, sprendimas dėl regioninio terminalo turėtų būti priimtas po to, kai Baltijos šalių premjerai apsilankys Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje - toks vizitas numatomas rugpjūčio pradžioje.
Latvijos premjeras Maris Kučinskis sakė, kad Latvija palaiko siekį surasti sprendimą, kuris būtų tinkamas visoms Baltijos šalims.
„Mano atsakymas būtų panašus į Estijos kolegos. Šis vizitas buvo labai svarbus, nes viską pamatėme iš arti, išgirdome pranešimą, kurį perskaitė kolegos, kurie valdo šį projektą (Klaipėdos SGD terminalą - BNS). Gavomę informaciją, kas vyksta, ir mūsų vieningas siekis yra vieningas prioritetas“, - teigė Latvijos premjeras.
Savo ruožtu Klaipėdos SGD terminalo operatorės bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovas Mindaugas Jusius sakė manantis, kad Klaipėdos ir Estijos SGD terminalai bei Inčukalnio dujų saugykla galėtų veikti kartu.
„Šiandien buvo daug kalbama apie bendrąjį sprendimą, kuris užtikrinų tiek Inčukalnio saugyklos panaudojimą, tiek planuojamo terminalo Estijoje panaudojimą bei maksimaliai išnaudojant Klaipėdoje esantį SGD terminalą. Šis sprendimas yra didelis postūmis ilgose diskusijose, leidžiantis tikėtis, kad susitarimas tarp Baltijos šalių bus rastas artimiausiu metu“, - žurnalistams sakė M.Jusius.
Jis negalėjo pasakyti, kuris terminalas - Lietuvos ar Estijos - taptų regioniniu, jei Paldiskyje būtų pastatytas SGD terminalas.
„Kalbama apie tai, kad mes esame labai arti regioninio sprendimo, kaip užtikrinti alternatyvų dujų tiekimą Baltijos šalyse bei paskatinti platesnį naudojimą SGD tiek pramonėje, tiek transporte“, - teigė M.Jusius.
BNS žiniomis, Lietuvos vertinimu, vidutinio dydžio SGD terminalas Estijoje galėtų būti Klaipėdos terminalo klientas - mažesni dujovežiai iš Klaipėdos gabentų dujas į Estiją.
Lietuva siekia, kad Klaipėdos SGD terminalas būtų pripažintas regioniniu ir gautų Europos Sąjungos paramą, kuri, neoficialiais duomenimis, galėtų siekti iki 100-150 mln. eurų.
Neoficialiai kalbama, kad jeigu Baltijos šalys nesusitars dėl regioninio SGD terminalo, EK apskritai neskirs paramos.
Vyriausybės išplatintame pranešime S.Skvernelis teigė, kad parama Klaipėdos terminalui sumažintų dujų kainas vartotojams.
„Tik bendradarbiaudami, o ne konkuruodami sugebėsime pritraukti Europos Sąjungos subsidijas ir investicijas į kuriamą bendrą regioninę dujų rinką. Be to, sujungę dujų tiekimo kelius galėtumėme sumažinti jų infrastruktūros išlaikymo kaštus ir tuo pačiu – bendrą dujų kainų lygį vartotojams“, – pranešime sakė S. Skvernelis.
Lietuva balandį pateikė paraišką įtraukti SGD terminalą į Europos Sąjungos bendrojo intereso projektų sąrašą (ang. projects of common interest, PCI). EK jį patvirtinus, šalis galėtų tikėtis gauti paramos. Be to, EK vasarį skyrus 101,4 mln. eurų Kroatijos Krko terminalui, atsirado precedentas paramą skirti plaukiojantiems (FSRU) terminalams.
Vasarį Europos Komisija (EK) atmetė Estijos bendrovės „Alexela“ paraišką dėl 344 mln. eurų vertės SGD terminalo Paldisko uoste statybos finansavimo iki 39 proc.
