Sparčiau vykdyti globalios aprūpinimo maistu sistemos valdymo reformą, kuri turėtų būti pagrįsta mokslo pasiekimais, geriau koordinuojama ir atsakinga, paragino Lietuvos, Latvijos ir Estijos delegacijų vadovai. Jie Romoje vykusiame Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) šalių ir vyriausybių vadovų bei žemės ūkio ministrų susitikime išplatino bendrą pareiškimą.
Šalių vyriausybės turi pačios imtis iniciatyvų, mažinančių badą ir skurdą. Pareiškime Baltijos šalių delegacijų vadovai paragino didinti investicijas į žemės ūkį, su žemės ūkiu susijusias mokslo ir technologijų sritis, tuo pat metu saugoti aplinką ir švelninti klimato pokyčius, pritaikant žemės ūkį prie šių pokyčių.
Susitikime Romoje dalyvavo Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Į jį buvo susirinkę 65 valstybių bei vyriausybių vadovai, taip pat žemės ūkio ir plėtros ministrai. Jame apsilankė ir valstybių vadovus ragino aktyviau kovoti su plintančiu badu ir skurdu ir Popiežius Benediktas XVI.
Forume dalyvavę valstybių ir vyriausybių vadovai bei ministrai priėmė ir bendrą deklaraciją, kurioje įtvirtinti penki Romos susitikimo principai dėl tvarios pasaulio aprūpinimo maistu politikos.
Ministras K. Starkevičius taip pat apsilankė Popiežinėje šv.Kazimiero lietuviškoje kolegijoje, susitiko su jos vadovais bei kunigais.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) įsteigta 1945 m. yra viena iš didžiausių JT sistemos tarptautinių organizacijų. Organizacijos veikloje šiuo metu dalyvauja 192 pasaulio valstybės.
Lietuva į FAO įstojo 1991 metais. Per šį laikotarpį, pasak Žemės ūkio ministerijos, Lietuvoje su FAO parama įgyvendintiems projektams žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros, sveikatos, aplinkos apsaugos sektoriuose skirta 14,5 mln. litų.