Premjeras A. Kubilius po memorandumo pasirašymo atskleidė, kad trijų šalių diskusijų rezultatas atsispindi dviejuose dokumentuose – memorandume ir Baltijos premjerų tarybos pareiškime, kuriame išdėstytas bendras požiūris į įvairias problemas, planuojamus darbus ir dalykus, kuriuos reikėtų ir toliau plėtoti.
Pasak jo, nemažai dėmesio skirta energetikos reikalams.
„Mes galėjome pasveikinti derybas, kurios vyksta tarp Europos komisijos (EK), Rusijos, Baltarusijos dėl Baltijos šalių ilgalaikių perspektyvų būti susietomis su Europos kontinentine sistema. <...> Taip pat džiaugiamės, kad vis labiau integruojamės į elektros prekybos erdvę, taip pat pasveikinome EK neseniai inicijuotus veiksmus tiriant nekonkurencingas dujų tiekimo praktikas, turiu omeny EK iškeltą bylą „Gazpromui“, taip pat aptarėme EK rengiamą regioninės dujų infrastruktūros stiprinimą“, – dėstė premjeras.
A. Kubilius taip pat atskleidė, kad nemažai dėmesio skirta svarbiam strateginiam projektui „Rail Baltica“, vadinamajam greitajam traukiniui, kuris turėtų sujungti Baltijos šalis su Europos valstybėmis. Tiesa, prie šio projekto taip pat prisijungia Lenkija ir Suomija, o šio projekto plėtrai netgi bus įsteigta atskira kompanija, kurios būstinė įsikurs Rygoje.
Įgyvendinant šį projektą bus pasitelktas finansinis instrumentas „ES connecting Europe“, kuris leistų padengti iki 55 proc. sąnaudų.
„Pasidžiaugėme tuo, ką pavyko per šiuos metus pasiekti stiprinant mūsų saugumą ir gynybos pajėgas, ypač po Čikagos NATO samito, čia galima tik pasidžiaugti, taip pat aptarėme ir kai kuriuos bendrus socialinius klausimus, susijusius su pastangomis koordinuoti medicinos produktų ir įrangos įsigijimą“, – toliau premjeras vardijo pagirtinus darbus.
A. Kubilius pabrėžė pasirašyto memorandumo svarbą ir atskleidė, kad po referendumo planuojama įkurti bendro projekto bendrovę, o iki to laiko spręsti tarpinius klausimus, dėl kurių dar vyksta konsultacijos ir derybos. „Manome, kad mūsų pasirašytame memorandume tos nebaigtos derybos dėl atskirų klausimų turėtų būti užbaigtos kuo įmanoma greičiau“, – pabrėžė jis.
Derybos dėl projekto tęsis iki 2015 metų, o tuo metu bus sprendžiami likę klausimai, reikalaujantys nemažai dėmesio.
Valdis Dombrovskis, paklaustas, ar Lietuvos žmonių apsisprendimas turės įtakos tolimesniam bendradarbiavimui dėl VAE, teigė, kad į žmonių norus reikia atsižvelgti: „Tai žmonių teisė nuspręsti, ko jie norėtų“. Andrusas Ansipas pridūrė, kad jis nusiviltų, jei Lietuvos žmonės nuspręstų, kad jiems nereikia atominės elektrinės.
Abiejų šalių ministrai teigė, kad derybos su Lietuvos puse vyksta sklandžiai ir kol kas nėra jokių ginčytinų klausimų, bet ateityje reikės atsižvelgti į galutinį rezultatą, techninį lygį, įmonių lygį, naujo Lietuvos parlamento lygį.
