Kaip antradienį informavo Lietuvos Prezidentūra, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda su Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas ir Latvijos Ministru Pirmininku Krišjaniu tokį prašymą pateikė Europos Tarybos pirmininkui Charles‘ui Micheliui, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen bei ES Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui.
Baltijos šalių lyderiai bendrame laiške paragino Europos Komisiją artimiausiu metu pateikti pasiūlymus dėl naujos finansinės priemonės sukūrimo, kuri būtų finansuojama iš ES biudžeto.
Bendrame laiške Baltijos šalių lyderiai teigia, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą sukėlė „precedento neturinčią grėsmę ir pasekmes žmonių gyvybėms“, taip pat žmogaus teisėms ir laisvėms. Todėl, kaip pabrėžiama, humanitarinė krizė susidarė ne tik Ukrainoje, bet ir valstybėse narėse, kuriose priimami karo pabėgėliai, daugiausiai – ES pasienio su Ukraina valstybėms ir Baltijos šalims.
Anot Baltijos šalių lyderių, finansavimas būtų panaudotas teikiant paramą pabėgėliams tose valstybėse narėse, kur registruotų Ukrainos pabėgėlių skaičius viršija 1 proc. visų gyventojų.
Pasak Prezidentūros, nors Europos Komisijos ankstesni pateikti siūlymai dėl galimos ES biudžeto paramos pabėgėlius priimančioms šalims yra sveikintini bei svarbūs valstybėms narėms, kurios vis dar turi nepanaudotų ES fondų lėšų, jų nepakanka, kad būtų galima susidoroti su šiandien trims Baltijos valstybėms tenkančiu iššūkiu.
„Karas Ukrainoje vyksta ir pabėgėlių srautai bei atitinkami finansiniai poreikiai, susiję su jų priėmimu, kasdien auga. Šios išlaidos šiuo metu didžiąja dalimi dengiamos iš nacionalinių biudžetų“, – pranešime teigė G. Nausėda.
„Turime dalytis finansine našta, kuri šiuo metu neproporcingai tenka nacionaliniams biudžetams. ES solidarumas yra labai svarbus siekiant užtikrinti tinkamą paramą karo pabėgėliams iš Ukrainos“, – sakė prezidentas.
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro duomenimis, po Rusijos invazijos Ukrainoje vasario 24-ąją į kitas Europos šalis nuo karo pabėgo apie 5 mln. žmonių, dar per 8 mln. buvo priversti palikti savo namus pačioje Ukrainoje.
JT teigimu, apie 1,15 mln. ukrainiečių registravosi pabėgėliais kaimyninėje Lenkijoje, apie 780 tūkst. – Vokietijoje, beveik 370 tūkst. – Čekijoje, dar beveik 120 tūkst. – Ispanijoje. Lietuvoje registravosi 57 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių.
