Nors estai savo kasdieniame gyvenime jaučiasi saugiausi, o latviai – labiausiai nesaugūs, yra sričių, kuriose Latvijos gyventojų nuotaikos pagerėjo. Šioms sritims galima priskirti užimtumą ir tikėjimą savo materialine bei finansine padėtimi.
Siekiant nustatyti, ką Baltijos šalių gyventojai mano apie savo gyvenimo stabilumą ir realias rizikas, su kuriomis jiems tenka susidurti kasdieniame gyvenime, antrus metus iš eilės buvo skaičiuojamas saugumo indeksas.
Tyrimo duomenimis, didžiausią susirūpinimą visų trijų šalių gyventojams kelia sveikatos priežiūra. Vertinimai šioje srityje tebėra žemi: atitinkamai -33 Latvijoje, ir -28 Lietuvoje, o Estijoje vertinimas smuktelėjo vienu punktu, t. y. nuo -13 praėjusiais metais iki -14 šįmet.
Labiausiai skiriasi Estijos gyventojų nuotaikos stabilumo ir saugumo jų šalyje klausimais. Estijos gyventojai gerokai mažiau nei latviai ir lietuviai nerimauja dėl nacionalinio stabilumo ir saugumo, tačiau Estijos gyventojų vertinimas vis dėlto smuktelėjo nuo -4 pernai iki -12 šįmet. Latvijoje ir Lietuvoje vertinimas šioje srityje smuktelėjo atitinkamai dviem ir trimis punktais.
Kaip ir praėjusiais metais, savo materialinę ir finansinę padėtį teigiamai vertino tik Estijos gyventojai. Latvijos gyventojai šįmet mažiau nerimauja dėl galimybės susirasti ir išsaugoti darbo vietą (-22 praėjusiais metais ir -17 šįmet).
„Mums, kaip draudimo bendrovei, labai svarbu žinoti gyventojų nuomonę jų asmeninio, finansinio ir nacionalinio saugumo klausimais. Žinojimas padeda kurti atitinkamus draudimo sprendimus ir produktų bei paslaugų paklausą gyventojams.
Šįmet matome, kad Latvijos ir Lietuvos gyventojai mažiau nerimauja dėl to, kad galės padengti savo kasdienius išlaidų poreikius, jie tvirčiau gali pasakyti, kad jaučiasi turintys stabilų darbą.
Vis dėlto, didžiausią nerimą Baltijos šalyse kelia sveikatos priežiūra ir nacionalinis saugumas. Reikšminga yra tai, kad nuotaikos, susijusios su šalių stabilumu ir saugumu, nuo praėjusių metų pablogėjo. Jokios abejonės, kad nuotaikas paveikė Rusijos ir Ukrainos konfliktas,“ – teigia dr. Kęstutis Bagdonavičius.
Saugumo indeksas skaičiuojamas pagal specialią metodiką: respondentų prašoma nurodyti, kokiu laipsniu juos liūdina tikimybė, kad jų gyvenime atsitiks nepageidaujami ar negatyvūs įvykiai.
Tyrimas aprėpia 43 skirtingus su saugumu siejamus aspektus, kurie sudaro penkis saugumo kriterijus. Tai – turto ir finansinis saugumas, sveikata, fizinis saugumas, užimtumas ir šalies stabilumas bei nacionalinis saugumas.
Atliekant tyrimą prašoma, kad gyventojai įvertintų savo gyvenimo saugumo laipsnį. Be to, respondentai turi įvertinti savo materialinę padėtį, atsakyti į klausimą apie tai, kaip toli planuoja savo ateitį, taip pat jų prašoma įvertinti pagrindinius namų ūkio tvarumo rodiklius.
Tyrimo rezultatai rodo, kad pasitenkinimas gyvenimu visose trijose Baltijos šalyse yra panašus ir kad per metus jis pagerėjo vos truputį. Gyventojų, kurie jaučia, kad jų būklė gera, dalis iš esmės irgi truputį padidėjo: Lietuvoje – nuo 43 proc. iki 46 proc., Estijoje – nuo 45 proc. iki 46 proc. ir Latvijoje – nuo 48 proc. iki 50 proc.
„Tai yra unikali metodika, o tas faktas, kad ją pradedame taikyti kasmet, suteikia vertingą galimybę palyginti, kaip Baltijos šalių gyventojų nuotaikas paveikia nacionalinio ir pasaulinio masto įvykiai,“ – teigia SKDS tyrimų bendrovės direktorius Arnis Kaktiņš.
„Tyrimo rezultatai atspindi ir kiekvienos šalies nacionalinius ypatumus – tai ypač išraiškingai rodo Latvijos ir Estijos rezultatai. Latvijos gyventojai yra mažiau pasitikintys ir savo pasiekimus patys vertina atsargiai, o estai, panašu, kad tikrai labiau tiki savo pasiekimais.“
Tyrimo duomenys gauti atlikus trijų Baltijos šalių gyventojų tyrimo grupės, kurią suformavo SKDS, apklausą internetu. Kiekvienoje šalyje apklausta po 1000 respondentų, kurių amžius – nuo 18 iki 74 metų.
