Esu skendęs jūroje, tačiau prieš tai džiaugiuosi, kad buvau surinkęs informacijos, kaip elgtis tokiai momentais. Esmė yra panikoje. Pirmiausia, reikia mokėti kvėpuoti su puse plaučių įkvėpimu, kad teaukiant bangai į dugną turėtum oro rezervo kokiai 20 sekundžių atsispirt nuo dugno ir sukt į šoną panirus, kad pereitum iš duobės į ramesnės bangos šoną. Paskui iškilus kvėpt su pričiaupta burna ir jokiu būdu je per nosį. Įkvėpus truputi bus laiko plaukt į jūros pusę ir tik ne į krantą ar į tą pačią duobę. Vėliau nebijot to tolio nuo kranto, nes suradus ramesnes bangas, kurios suka į krantą , po truputį, neeikvojant daug jėgų parplauksite atgal. Blogiausiu atveju, šaukt ir mojuot, kad ištemptų gelbėtojai. Beja, dar daugelis skęsta pi alučio ar kt. pavartojimo, tai vengt tokius dalykus prieš lendant į jūrą.

Buvo kietas vyrukas. Jura ji nugalejo

Tikrai kaip buvau pajurije mačiau pati kai viena diena buvo didžiulės bangos, visvien lipa i ta vandeni nors tu ka, dar ir vaikam leidžia mauditis. Kol patc neturėsi proto, kitas neidės. Tie kas su jura, žaidžia yra grini savižodžiai prieš savo artimuosius, kuriems viskas vienodai, ir uždeda savo rupesčius kitiems. Ir gaunasi tada skaudžios pasekmės, kur butu pragivene oru gera gyvenima, o dabar lieka kapinės vaidintojams. Vaikai tampa našlaičiais, sutuoktinei našlei. Taip kad branginkime savo gyvenima, ir kiti bus linksmesni.

Neklauso gelbėtoju perpėjimu. Taip ir atsitinka. Kitiems turi buti pamoka ir nežaisti su jura, kaip mėksta kvailioti.
Bet kokiu atveju gaila žmogaus. Artimiesiems užuojauta