Tarša tiesiog žudo Baltijos jūrą, todėl pajūrio valstybės turi skubiai imtis gelbėjimo operacijos, sakė antradienį Suomijos ministras pirmininkas Matti Vanhanenas (Matis Vanhanenas).
„Jūros būsena kelia nerimą“, - kalbėjo M.Vanhanenas 47 valstybių Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos posėdyje Helsinkyje.
„Iš tikrųjų, ji lėtai miršta - jeigu mes nedarysime nieko. Yra susidaręs užburtas ratas, kurį reikia sulaužyti. Turime suvienyti jėgas ir imtis bendros Baltijos gelbėjimo operacijos“, - pažymėjo jis.
Baltija teršiama jau dešimtmečius, ypač iš buvusios Sovietų Sąjungos. Upės vis dar tebeneša cheminius taršalus, dalis kurių į upes patenka iš žemdirbystės laukų ir skatina dumblių augimą, o šie dusina jūros gyvūniją.
M.Vanhanenas pranešė, kad Suomija 2010 metų vasarį surengs Baltijos jūros šalių vadovų susitikimą, kuriame tikimasi rasti būdus kaip išvalyti beveik visiškai uždarą jūrą ir paskatinti ekonomikos plėtrą regione.
„Mums reikia bendrų sprendimų, kaip iki minimumo sumažinti taršą, kuri plinta iš būstų, pramonės ir žemės ūkio“, - nurodė jis delegatams. Beje, Baltijos jūrą supa šios valstybės: Rusija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Vokietija, Danija, Švedija, Suomija.
M.Vanhanenas priminė dar, kad rūpesčių kelia ir laivyba. „Vis didėjant jūrų transporto laivų skaičiui, ypač naftą ir chemines medžiagas gabenančių tanklaivių, taip pat ir keleivinių laivų, būtina taikyti ryžtingesnes priemones laivybos saugumui užtikrinti ir avarijoms užbėgti už akių“, - kalbėjo suomių premjeras.
Niūrokas M.Vanhaneno požiūris į Baltiją skiriasi nuo kai kurių ataskaitų, rodančių, jog Baltijos jūros būklė pamažu gerėja.
Dabartinis veiksmų planas numato iki 2021 metų visiškai išgydyti sergančią Baltijos jūrą.
„Baltijos būsena lieka bloga, tačiau esama ir pagerėjimo ženklų“, - pažymima kovo mėnesį paskelbtoje Baltijos jūrinės aplinkos apsaugos komisijos pranešime.
