Veiklą Lietuvoje baigia beveik dešimtmetį nevyriausybinių organizacijų sektoriui paramą teikusi Baltijos ir Amerikos partnerystės programa (BAPP). Jos tradicijas šalyje žada tęsti lietuviškas Pilietinės atsakomybės fondas.
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nuo 1998-ųjų veikusi BAPP iš viso trijų šalių nevyriausybiniams projektams skyrė 15 mln. JAV dolerių (daugiau kaip 40 mln. litų) paramos - kiekvienai šaliai po 5 mln. JAV dolerių (per 13,4 mln. litų).
Programa, kaip skelbiama ją pristatančioje interneto svetainėje, siekta skatinti pilietinės visuomenės ir demokratijos plėtrą.
Tarp programos remtų Lietuvos organizacijų - „Transparency International“, NVO teisės institutas, Jaunimo psichologinės paramos centras, Pilietinės visuomenės institutas, Lygių galimybių plėtros centras, organizacija „Gelbėkit vaikus“, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, Lygtinai išleistų asmenų priežiūros organizacija, Moterų informacijos centras, Pilietinių iniciatyvų centras, Lietuvos žmogaus teisių centras, „Lietuvos skautija“, Sveikatos politikos centras, Socialinės politikos institutas ir kt.
BAPP direktorė Birutė Jatautaitė BNS sakė, kad per dešimtmetį Lietuvai programa davė daug - pagreitino įvairias naujoves, leido sustiprėti nevyriausybiniam sektoriui, skatino jo rėmimą.
„Programa įnešė naujovių, apie kurias nevyriausybinės organizacijos būtų sužinojusios, bet gal keleriais metais vėliau. Viena naujovių - vietos filantropija ir bendruomenės fondai, - sakė B.Jatautaitė. - Kitas dalykas - mes nerėmėme organizacijų, kurios teikė tik paslaugas, rėmėme ir stiprinome organizacijas, kurios nors kiek nors dalyvavo viešojoje politikoje: priimant sprendimus bendruomenės, savivaldybės ar aukščiausios valdžios lygiu, diskutuojant, organizuojant apskritus stalus, siūlant ką nors keisti.“
Programos direktorės teigimu, jie vieninteliai iki šiol teikė nevyriausybinėms organizacijoms lėšas stiprėti kaip institucijoms.“Tai buvo ir stažuotės, ir kelionės, mokymai valdyboms, strateginių planų darymas, svetainių tobulinimas, darbo su žiniasklaida mokymas ir daug visokių kitokių dalykų. Taip pat darėme postūmį organizacijoms telktis ir dirbti koalicijose, sukūrėme nevyriausybinių organizacijų savęs vertinimo metodiką“, - fondo darbus vardijo B.Jatautautė.
Jos tvirtinimu, BAPP yra paskutinis toks didelis fondas, paliekantis Lietuvą. Tačiau vietoj jo filantropijos tradicijas toliau žada tęsti Pilietinės atsakomybės fondas, kurios steigimą 2006 metų pabaigoje inicijavo BAPP.
„Lietuviškas fondas taip pat galės pritraukti užsienio fondų lėšų ir skirstyti jas nevyriausybiniam sektoriui bei pilietinėms iniciatyvoms, bet jo pagrindas jau yra lietuviškas. Anas fondas buvo visiškai amerikietiškas: pusę lėšų skyrė Amerikos vyriausybė, kitą pusę - Džordžo Sorošo fondas“, - BNS pasakojo B.Jatautaitė, ji taip pat yra Pilietinės atsakomybės fondo valdybos narė.
Lietuviškas fondas šiuo metu skelbia rengiantis konsultacijas filantropijos ir įmonių socialinės atsakomybės tema, tarpininkaujantis ieškant visuomeninių, privačių ir verslo partnerių ir pan.
