Seimas antradienį susirinko į neeilinę sesiją, kur svarsto rezoliuciją, raginančią nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų, prezidento Aliaksandro Lukašenkos – legitimiu vadovu.
Taip kviečiama įvesti sankcijas atsakingiems už rezultatų klastojimą ir žmogaus teisių pažeidimus pareigūnams Europos Sąjungos mastu.
Siūloma, kad sankcijos apimtų draudimą atvykti ir lėšų įšaldymą asmenims „už žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus ir kitus nusikaltimus“.
Rezoliucijos projekte – raginimai skirti paramą baltarusių nevyriausybinėms organizacijoms, surengti neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį situacijai Baltarusijoje aptarti, įskaitant ir visos Europos Sąjungos embargo Baltarusijos atominės elektrinės Astrave gaminamai elektrai klausimą.
Panašų rezoliucijos projektą dėl padėties Baltarusijoje antradienį svarstys ir Latvijos parlamentas, praėjusią savaitę panašias rezoliucijas priėmė Estijos ir Lenkijos parlamentai.
„Šiandien Lietuvos Respublikos Seimas renkasi atstovauti ne tik Lietuvos žmones. Šiandien renkamės užstoti brolius ir seses Baltarusijoje, kovojančius už laisvę ir demokratišką valdžią savo šalyje. Jų kova yra taiki, bet jie buvo pasitikti su agresija ir represijomis, demaskuojančiomis žiaurų autoritarinį režimą“, – nuotoliniu būdu neeilinio Seimo posėdžio dalyviams kalbėjo parlamento vadovas Viktoras Pranckietis.
Diktatorius veikė prieš mūsų akis
„Mes ne kažkokia Lotynų Amerikos šalis, mes esame Europoje“, – teigė Baltarusijos Nacionalinio kongreso koordinatorius Vladzimiras Niakliajevas.
Pasak jo, Baltarusijoje jau tris dešimtmečius veikia diktatoriškas režimas, kuris slopina bet kokias laisvės ar demokratijos užuomazgas.
„Jis veikia čia, prieš jūsų akis“, – tikino V. Niakliajevas.
Opozicionieriaus teigimu, visi rinkimai Baltarusijoje yra kruvini, o tai patirti teko ir pačiam V. Niakliajevui. 2010 m. jis kandidatavo į šalies vadovo postą, tačiau buvo sumuštas, o vėliau ir įkalintas.
„Europa nepripažino šių rinkimų formaliai, bet realiai pripažino, nes panaikino sankcijas ir vėl pradėjo žaidimą ir dialogą su Baltarusijos diktatoriumi“, – kalbėjo jis.
Anot V. Niakliajevo, Europos valstybės tuomet nusprendė, kad pagalbos Baltarusijai politika bus konstruktyvesnė už draudimų ir sankcijų kelią.
„Europoje buvo priimti žmonės, kurie mušė ir kankino savo tautą“, – sakė V. Niakliajevas.
V. Niakliajevas prisiminė, kaip prieš dešimt metų, jam kalint kalėjime, jo dukra kalbėjo Europos Parlamente ir pasakė, kad „raktai nuo kalėjimo, kuriame kali mano tėvas, yra pas jus“.
„Šiandien galiu pasakyti, kad raktai nuo kalėjimo, kuriame kali baltarusių laisvė, yra pas mus. Mes išlaušime, atidarysime tas duris. Mums jas atidaryti bus lengviau, jei tas duris jūs dar patrauksite į save“, – kalbėjo opozicijos atstovas.
Pasak jo, įvykių Baltarusijoje atomazga nuspręs ne tik Baltarusijos, Rusijos, bet ir Ukrainos, Lietuvos, Lenkijos ir visos Europos ateitį.
„Mūsų ateitis – viena visiems“, – teigė V. Niakliajevas,
Tikisi, kad tarptautinė bendruomenė nepripažins A. Lukašenkos
„Noriu savo pasisakymą pradėti nuo žodžio „ačiū“. Kiekvienam lietuviui, kuris pasisakė apie savo palaikymą Baltarusijai“, – kalbėjo Baltarusijos Vieningosios pilietinės partijos pirmininkas Anatolis Liabedzka ir pakvietė pagerbti tylos minute protestuose žuvusius žmones.
Opozicijos atstovas pabrėžė, kad 76 žmonėms dar taikomas administracinis areštas, dar apie 80 žmonių gresia baudžiamasis persekiojimas ir įkalinimas ilgus metus, o iš viso per demonstracijas Baltarusijoje buvo sulaikyta 7 tūkst. asmenų.
A. Liabedzka tikino, kad šaliai turi vadovauti Sviatlana Cichanouskaja ir ji turėtų spręsti dėl naujų, sąžiningų ir laisvų rinkimų į prezidento postą klausimą bei grąžinti iki 1994 metų galiojusią šalies konstituciją.
Jis tikino, kad derybos su dabartine Baltarusijos valdžia įmanomos, tačiau tam turi būti išpildyta visą krūva sąlygų. Pirma, visi politiniai kaliniai turi būti paleisti į laisvę. Antra, A. Lukašenka valdžią turėtų perleisti S. Cichanouskajai.
Jis tikino, kad iš tarptautinės bendruomenės tikisi tarpininkavimo valdžios perdavimo derybose, taip pat, pripažinti A. Lukašenkos nelegitumumo faktą.
A. Liabdzenka tikisi, kad tarptautinė bendruomenė rems Baltarusijos pilietinę visuomenę, taip pat taikys sankcijas asmenims, prisidėjusiems prie smurto prieš protestuotojus, rinkimų organizavimo. A. Liabdzenkos nuomone, Lietuva tam gali pasitelkti ir nacionalines priemones, pavyzdžiui, Magnickio įstatymą.
Jis teigė, kad tarptautinė bendruomenė turi pasiųsti aiškų signalą Maskvai, kad ši gerbtų Baltarusijos žmonių pasirinkimą. A. Liabdzenka teigė remiantis Andriaus Kubiliaus pasiūlymą imtis Baltarusijos OMON veiksmų tyrimo, taip pat svarsto, kad būtų galima kurti tarptautinį tribunolą, kuris tirtų visus A. Lukašenkos režimo nusikaltimus.
„Esu laimingas žmogus, nes 30 metų buvau Baltarusijos opozicijoje. Buvau Ukrainos Maidane ir tada pasakiau, kad meldžiuosi, kad tiek pat žmonių stovėtų Minske. Ir tai įvyko. Šimtai tūkstančių Minske, milijonai per visą šalį. <...> Tai yra mūsų laikas, mes negalime paleisti šitos galimybės. Tai įmanoma, jei bus tarptautinis solidarumas, jei girdėsime jūsų balsą“, – kalbėjo A. Liabdzenka.
Baltarusijos režimas kankina ir vaikus
Baltarusijos žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač teigė, kad 98 protestuotojai laikomi dingusiais be žinios, tačiau manoma, kad jie gali būti mirę, nes jų nėra nei sulaikytųjų sąrašuose, nei tarp žmonių, esančiuose ligoninėse.
O. Karač tvirtino, kad pirmą kartą į gatves su politiniais reikalavimais išėjo ir medikai. Jie prašo leisti apžiūrėti sulaikytuosius ir patikrinti jų sveikatą. Medikai taip pat reikalauja, kad A. Lukašenka ir šalies sveikatos apsaugos ministras atsistatydintų.
„Baltarusijos kalėjimuose šiandien iki šiol kankinami, prievartaujami sulaikyti žmonės. Jėgos struktūrų atstovai kankina, prievartauja moteris ir vaiku, buteliais ir lazdomis. Baisiausia, kad kankinimai ir sulaikyti vaikai“, – pasakojo O. Karač.
Opozicijos atstovės teigimu, S, Cichanouskaja yra Lietuvoje, nes jautė grėsmę sau ir savo vaikams.
„Tai ne vieninteliai baltarusių vaikai, kuriuos Lietuva saugo nuo represijų. Mano vaikai irgi čia“, – sakė O. Karač.
Opozicijos atstovė prisiminė, kaip jai pačiai teko pasitraukti iš Baltarusijos. Ji pasakojo, kad Baltarusijos spec. tarnybos bandė atimti jos vos 1 mėnesį sulaukusį sūnų.
„Man pateiktas pasirinkimas buvo paprastas. Arba aš dirbu KGB, arba baigiu bet kokią pilietinę veiklą žmogaus teisių srityje. Aš pasirinkau pabėgti su savo sūnumi. Tai buvo nelengvas pasirinkimas. Ir 2014 sausį, kai turėjau vieną valandą sprendimui, tai buvo pati baisiausia naktis mano gyvenime“, – prisiminė O. Karač.
Pasak jos, Lietuva jos sūnui ir dukrai tapo antrais namais, antra tėvyne. O Karač parlamentarams parodė sumuštos mergaitės iš Gardino nuotrauką. Opozicijos atstovės teigimu, mergaitei vos penkeri, jos būklė sunki, o šalies jėgos atstovai mergaitę sumušė, nes jos mama solidarizavosi su protestuotojais.
„Mano vaikai atėjo į šį parlamentą, į šią sesiją paprašyti už visus baltarusių vaikus, sumuštus, suluošintus, išniekintus Baltarusijos jėgos struktūrų. Ne aš, o mano vaikai prašo: išgelbėkite Baltarusiją, išgelbėkite nuo visko, kas ten šiandien vyksta“, – iš Seimo tribūnas kalbėjo O. Karač.
Baltarusijos valdžiai paskelbus, kad Aliaksandras Lukašenka per prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai, šalyje kilo ir iki šiol tęsiasi tūkstantiniai protestai. Jie malšinami smurtu – sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, sulaikytieji praneša apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
