Apibūdindami praėjusius 2009-uosius metus portalo „Balsas.lt“ autoriai - apžvalgininkas Imantas Melianas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Antanas Kulakauskas ir portalo vyriausiasis redaktorius Arūnas Brazauskas sutarė, kad daugelis lūkesčių pernai metais neišsipildė.
Video pokalbį apie pasaulio ir Lietuvos įvykius žiūrėkite straipsnio pabaigoje.
Pasak I. Meliano, tai buvo lūkesčių išsipildymo atidėjimo metai, nes populiari prezidentė Dalia Grybauskaitė nebuvo nuosekli savo sprendimuose. Anot jo, būta keistų prieštaravimų, kai tariamas apsivalymas nuo „valstybininkų“ klano, kurį apžvalgininkas laiko reikšmingiausiu reiškiniu, galėjo įvykti ir be naujų parlamentinių tyrimų, be didesnio vilkinimo, virsta tik siekiu pakeisti vieną grupuotę kita.
Šalia kitų įvykių I. Melianas išskyrė Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymą, kuris, anot jo, dar kartą iliustravo šalies politikų negebėjimą apginti nacionalinius interesus.
Portalo vyr. redaktorius Arūnas Brazauskas pastebėjo, jog valdžioje esančių konservatorių kalbos pasikeitė. Pasak jo, tos pačios konservatorių politikų lūpos kažkada sakė, kad privatizavusi „Mažeikių naftą“ JAV kompanija „Wiliams“ yra „pusė galimybės įstoti į NATO“, o dabar jos gina demokratiją neva ieškodamos slaptų JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų. Kaip vieną iš reikšmingiausių šalies politikų "kalbėjimo keblumų" pavyzdžių redaktorius nurodė prezidentės pasisakymą, esą IAE uždarymas reiškia Lietuvos energetinės nepriklausomybės aušrą.
Anot A. Brazausko, praėję metai būtų visai pakenčiami, nepaisant visų politinių peripetijų, jei ne dviženklis (procentais) ekonominis smukimas. Jis pažymėjo, jog praėjusiais metais, nepaisant LEO LT išardymo neatsirado daugiau aiškumo dėl energetikos ateities, taip pat neatsirado rimtos opozicijos premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamai vyriausybei bei koalicijai - opozicijos, kuri turėtų programą ir aiškų norą perimti valdžią.
A. Kulakauskas nebuvo linkęs iškilusių problemų suvesti į kalbėjimą, nes dauguma kalbėtojų esą tiesiog nežino ką daryti. Neaišku, pasak jo, ar yra kiek pakitusi užsienio politikoje strategija ar taktika, nes nuoseklios prezidentės užsienio politikos linijos įžvelgti dar neįmanoma. Politologo teigimu, kol kas per anksti spręsti, ar Lietuvos politinis elitas spėja kaip nors pritapti prie pasaulyje neva besikeičiančių politinių madų. Pasak A. Kulakausko, JAV strateginiai interesai, kurių skelbiasi paisančios įvairios Lietuvos politikos formuotojų grupės, vargu ar radikaliai pasikeis vien dėl administracijos kaitos.
A. Kulakausko nuomone, dviženklis Lietuvos ekonomikos smukimas nėra atsiejamas nuo Lietuvos politinio elito veiksmų bei atsakomybės. Kalbėdamas apie lūkesčius, jis pažymėjo, kad šalis lūkesčiais gyvena nuo pat nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. Pradžioje tai esą buvusi tiesiog nepriklausomybė, paskui stojimas į ES ir NATO. Pernai lūkestį atitiko D. Grybauskaitės asmuo.
