Savaitgalį, Giruliuose įvyko Lietuvos bajorų sąskrydis. Bajorai šventė Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) Klaipėdos krašto skyriaus įkūrimo penkioliktąsias metines. Šia proga buvo suorganizuotas bajorų sąskrydis, pašventinta Klaipėdos bajorų vėliava. Renginyje dalyvavo LBKS nariai iš Vilniaus, Tauragės, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno, Panevėžio...
Vėliavą iškilmingai įnešė ant žirgo jojantis LBKS Klaipėdos krašto skyriaus kancleris Arūnas Bučys. Jį pasitiko LBKS Klaipėdos krašto skyriaus vado pavaduotojai Rima Čiapienė, Kęstutis Vilčiauskas, Jonas Mockus. Vėliavą pašventino broliai pranciškonai: bajorų kapelionas, kun. Saulius Paulius Bytautas OFM, kun. Benediktas Jurčys OFM, kunigas Gediminas Numgaudis OFM, LBKS vadas, h. „Topór“ bajoras Kęstutis Ignatavičius perskaitė pamokslą iš Šv. Rašto.
Nuotaiką praskaidrino atsitiktinai atsiradę nacistinės Vokietijos karių uniformomis apsirengę Pajūrio regioninio parko aktoriai, kurie Girulių baterijoje ir ant jūros kranto, vaidino unikaliame spektaklyje- „Karas ir jūra“. Režisierius-Vladas Bagdonas, scenarijaus autorė ir prodiuserė-Rūta Vanagaitė.
Tik 25 žiūrovams skirti spektakliai savaitgaliais, birželio ir liepos mėnesį vaidinami ten, kur vyko žiauriausi II pasaulinio karo mūšiai-tikruose Klaipėdos pajūrio bunkeriuose ir šalia jų. Įtvirtinimuose po kopomis, žiūrovai patiria sukrečiančią, pagal prisiminimus sukurtą jauno vokiečių kario istoriją. Po spektaklio jie iš bunkerio pakyla į zenitinio pabūklo aikštelę pasveikinti taiką, drauge su aktoriumi Vladu Bagdonu vaišinasi paprastomis lauko vaišėmis, žvelgdami į besileidžiančią saulę ir jūrą, klauso ilgesingų karo dainų, dainuojamų vokiškai, rusiškai, lietuviškai.
Tai spektaklis apie karo beprasmybę ir jūros grožį.
Tiek Kęstutis Ignatavičius, tiek išrinktasis LBKS vadas, h. „Szaszor“ bajoras Jonas Ragauskas, teigė, kad bajorystė-tai privilegija tarnauti Lietuvai, o vėliavą savo kilniais darbais turi pašventinti ir bajorai.
Iškilmingai į bajorų herbais išpuoštą iškilmių salę įnešus LBKS Klaipėdos krašto vėliavą, prasidėjo antra oficiali šventės dalis- bajorai sugiedojo LBKS himną, pasveikino Klaipėdos bajorus su šia gražia sukaktimi, mėgavosi nuostabiu koncertu, kurį vedė operos dainininkas Šarūnas Juškevičius. Pramoginę bajorų sąskrydžio atidarymo dalį sudarė trys etapai- ansamblio „Pueli Vilnensis“ pasirodymas, operos dainininkų Dalios Kužmarskytės ir Mindaugo Rojaus koncertas, šokiai-kuriuos vedė liaudiškos muzikos ansamblio „Joginta“ vadovas Jonas Petrauskas. K. Ignatavičius skambino gitara.
Antano vardadienio išvakarėse, teatralizuotai buvo pasveikinti visi renginyje dalyvavę Antanai.
Apie 21:30 val., su fakelais rankose iškeliavome prie Baltijos jūros palydėti saulėlydžio. Palydėtuvės buvo ypač įspūdingos: bajorai šoko ir dainavo apie jūros pakrantėje degantį laužą, mėgavosi vynu iš krištolinio rago, bendravo, fotografavosi. Vėliau grįžome į salę, kur linksmai šokome, bendravome. Šventė tęsėsi iki paryčių: “Žuvėdros" poilsiavietėje apsistojusiems sąskrydžio dalyviams buvo tiek gera, kad jie nenorėjo skirstytis. Buvo sužavėti ne tik nuostabia Girulių gamta, bet ir puikiu tarpusavio bendravimu.
Pasak ypač daug prie šio sąskrydžio suorganizavimo prisidėjusios Klaipėdos krašto LBKS Tarybos narės, h. „Jasieńczyk“ bajoraitės Nijolės Jačėnienės, svarbiausias Bajorų sąjungos tikslas išlieka tas pats – skatinti pagarbą ir meilę Lietuvos valstybei, tautai, jos istorijai, kalbai, kultūrai, šeimai, puoselėti Lietuvos dvasinį atgimimą, europines krikščioniškąsias vertybes, populiarinti Lietuvos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos istorinį paveldą, tradicijas, gaivinti Lietuvoje teisingumo, garbės, orumo, kilnumo ir pareigos principus.
Šių metų balandžio mėnesio duomenimis, Lietuvos karališkoji bajorų sąjunga vienija 3535 narius iš 536 giminių. Sukurti padaliniai – gausios Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Tauragės, Vilniaus ir Ukmergės kraštų organizacijos.
Sekančią dieną LBKS nariai išvyko į Plungę, kuri 2009-aisias metais, paskelbta Lietuvos kultūros sostine. Plungės rajono savivaldybė, tęsdama legenda tapusius fotografijos festivalius „Žmogus ir žemė“, bei plėtodama tradicinę „Plungės fotoalėją“, nuo šių metų pradėjo rengti Plungės fotobienales- tai fotografijos parodų ir jų pristatymų analizės ir įvertinimo visuma, vykdoma birželio mėnesį kas du metus.
Šių metų parodų ir leidinių pristatymų tema- „Lietuvos tūkstantmečio atgarsiai“. Fotobienalės Garbės svečiu pakviestas K. Bulos istorinės fotografijos fondas, kurio atstovas Valentin Elbek, drauge Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso Lietuvoje atstovais, Plungės rajono mere Elvyra Valerija Lapukiene, Jonu Ragausku ir išrinktuoju LBKS Vilniaus krašto vadu, Lietuvos technikos bibliotekos direktoriumi, h. „Gieralt“ bajoru Kaziu Mackevičiumi, fotografu Rimantu Vilavičiumi priešakyje, 2010 m. birželio 13 d. buvusiuose kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose, kuriuose nuo 1994 m., veikia Žemaičių dailės muziejus, pristatė dvi XX a. I p. nuotraukų parodas- „Sankt Peterburgo 1910 m. sociumas ir jo ryšiai su Plunge“ ir Tarpukario bajorai“. Pastaroji paroda neseniai buvo eksponuojama Lietuvos Respublikos Seime. Nuotraukose atsispindi ne tik Rusijos aukštuomenės, su caru Nikolajumi II priešakyje, bet ir Lietuvos bajorų gyvenimas.
Ekspoziciją praturtino jauni bajoraičiai su bajorų vėliavomis rankose, Rusijos Federacijos vėliava šalia Nikolajaus II portreto, bei trumpas gyvos muzikos koncertas.
Jeigu pirmą parodą sudaro profesionalios tragiško likimo fotomeninkų Bulų šeimos darbai, tai pasak antros parodos-„Tarpukario bajorai“ sudarytojų K. Mackevičiaus ir R. Vilavičiaus, ją sudaro tiek profesionalių fotografų, tiek fotomėgėjų darbai, kurie buvo surinkti iš privačių kolekcijų, skenuojami, restauruojami ir apipavidalinami pagal vientisą standartą. Senų bajorų nuotraukų nėra daug, nes bijodami sovietų valdžios persekiojimo, daugelis kilmingųjų sunaikino savo archyvus, daug nuotraukų buvo prarasta tremtyje.
Malonu, kad šios parodos sudarytojams pavyko surasti dalį šių unikalių nuotraukų, kurios be jokios abejonės yra istorijos šaltinis, ir pristatyti jas visuomenei.
Neslėpiau nei džiaugsmo, nei jaudulio, kuomet tarp iškilių Lietuvos kilmingųjų -Mackevičių, Ragauskų, Budzių, Vonsavičių ir daugelio kitų giminių atstovų nuotraukų,
šioje parodoje pamačiau savo prosenelio, Kražių bažnyčios gynėjo 1893 m. lapkričio 22 d., h. „Rudnica“ bajoro- Boleslovo Radavičiaus (1863-1929) portretą, kuris buvo padarytas iš jo anūkės Stasės Žukauskienės per stebuklą išsaugotos nuotraukos. Vadinasi, yra šviesuolių, kurie uoliai dirba tam, kad būtų bent simboliškai atkurtas Lietuvos fotografijos paveldas, kuris turi įtakos pilietiškumo ugdymui –žiūrovai mato asmenybes, kurios tarsi nebyliai įpareigoja sunkiai, garbingai ir ištikimai dirbti Lietuvai, niekada nepamiršti nei Kražių skerdynių, nei kitų svarbių istorijos faktų.
Pasak vyriausiosos Žemaičių dailės muziejaus rinkinių saugotojos Danutės Einikienės, kunigaikštis Mykolas Oginskis gynė Kražių bažnyčios gynėjus prieš carizmą.
Visuomenė šią ekspoziciją galės pamatyti iki š. m. rugpjūčio 15 d.
Apžiūrėjus šias unikalias parodas, persikėlėme į kitą kunigaikščių Oginskių dvaro erdvę, kur eksponuojami - R. Vilavičiaus ciklas „Miražai“, 2008 m., Vytauto Daraškevičiaus ciklas „Trumpiausios nakties paslaptis“, 1970-2009 m., ir kitų menininkų darbai.
Kolektyvinių bei autorinių parodų ir fotoalbumų autoriams numatytos šešios nominacijos- šv. Florijono – Plungės globėjo skulptūrėlės.
Plungės fotobienalės partneriai- Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Plungės rajono savivaldybės kultūros centras, Žemaičių dailės muziejus, Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapija, Palangos miesto savivaldybė, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno ir Klaipėdos skyriai, Fotomeno festivalis „Kauno photo“, „Palangos fotoklubas 750“, Palangos viešbučių ir restoranų asociacija, Palangos turistinės informacijos centras, Palangos kultūros centras. Projekto „Plungės fotobienalė 2010“ vadovas-Adas Sendrauskas, atsakingoji sekretorė-Violeta Skiedrienė.
Mgr. Žilvinas Radavičius
