„Dirbame neskaičiuodami valandų, merkiant lietui, sušalę ir sužvarbę nuo vėjo. Gal viskas eisis sparčiau, nes turėtų atvykti du papildomi ekskavatoriai, turėtume sulaukti ir daugiau krautuvų,“ – sako Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Kęstutis Bautronis.
Pjuvenų ir medienos atliekų krūva užima didelę teritoriją – apie 10 tūkst. kv. metrų. Kalnas, kuriame vyksta giluminis degimas, yra kaip septynaukštis pastatas. Telkiniuose mažėjant vandens, ugniagesiai ne tik bando jį taupyti, bet ir ieško kitų išeičių. „Vanduo naudojamas pakartotinai, pumpuojant jį iš pievos ir griovių. Tokiu būdu ne tik taupome vandenį, bet ir mažiau juo tvindome pievas ir nuotekų tinklus“, - sakė štabe šią naktį dirbęs Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresnysis specialistas Darius Liekmanis.
Paklaustas apie dabartinę situaciją, jis lakoniškai pridūrė, kad šiuo metu daug kas priklauso nuo kasimo technikos, juolab kad ant milžiniškos krūvos paviršiaus pilamas vanduo didelės įtakos nedaro, tik neleidžia liepsnoti atvirai liepsnai. O užgesinama tiek, kiek yra perkasama. Beje, praėjusią parą pjuvenų kalno viršuje atsivėrė ertmės, vadinamieji „krateriai", kurie, ugniagesių manymu, siekia aikštelės dangą. Iš jų intensyviai kyla dūmai, tarsi rūktų iš kamino.