5. 1950-1951 žiema Austrijos-Šveicarijos Alpėse, (265 mirtys)
1950-1951 metų žiema buvo viena iš įsimintiniausių Alpių istorijoje. Tuomet palei Austrijos-Šveicarijos Alpių sieną nuvilnijo pakopinės sniego griūtys. Jos pasiglemžė 265 žmonių gyvybes ir sunaikino didžiulius gyvenamųjų namų plotus bei kitus statinius Austrijoje ir Šveicarijoje. Dėl nelaimės abi šalys prarado ir tūkstančius akrų vertingų miškų. Dėl šios pražūtingos žiemos kaltinti galima tik neįprastai susiklosčiusias meteorologines sąlygas. Tragiški įvykiai nesiliovė tris mėnesius, kaip praneša worldatlas.
4. Afganistanas, griūtys Pandžširo provincijoje 2015 metais vasarį (310 mirtys)
2015 metų vasarį, keturios šiaurės rytų provincijos Afganistane patyrė mirtinų sniego griūčių seriją. Pandžširo provincija, nutolusi apie 96 km į šiaurės rytus nuo Afganistano sostinės, Kabulo, buvo labiausiai paveikta šios nelaimės metu. Tuomet sniego griūtis provincijoje sunaikino daugiau kaip 100 namų. Gelbėti sužeistuosius trukdė stiprios pūgos ir nukritę medžiai. Nelaimės metu žuvo 310 žmonių.
3. Huaskarano lavina, Peru, 1962 metų sausis (4000 mirčių)
Lemtingąją 1962 metų sausio 10 dieną, Huaskarano viršukalnėje, Anduose atitrūko masyvus ledo sluoksnis ir milžinišku greičiu pasileido žemyn į slėnį. Kadangi šio regiono žmonės buvo pratę prie griūčių, jie žinojo, kad turi siekti prieglobsčio ant aukštesnių vietų prieš griūčiai pasiekiant jų namus. Tačiau šį kartą jie nepakankamai įvertino lavinos greitį. Per 7 minutes sniego lavina apėmė 15 km ruožą. Savo kelyje ji šlavė viską, taip pat ir prieglobsčio nespėjusius rasti žmones.
Mirtina sniego lavina palaidojusi Ranrahircos ir Huarascucho miestus po 12 metrų storio sniego sluoksniu, ir toliau tęsė savo šėlsmą iki pasiekė Santos upę. Ten ji užblokavo šios tėkmę, vėliau tai sukėlė didelius potvynius gretimose vietovėse. Daugiau nei 4000 žmonių neteko gyvybės per šią nelaimę, daugybės kūnų nerado ilgą laiką, o kai kurie jų ir dabar palaidoti po sniegu. Taip pat buvo prarastas ir didžiulis gyvulių skaičius ir milijoninės vertės derlius.
2. Baltasis penktadienis / griūtys Alpių fronte, Marmolada, Italija, 1916 metų gruodis (10000 mirčių)
1916 metų gruodį, pačiomis sunkiausiomis Pirmojo pasaulinio karo dienomis, gamta taip pat nepagailėjo iššūkių. Sniego lavinų serija Italijos Alpėse pražudė maždaug 10 tūkstančių Italijos ir Austrijos karių, kurie kovėsi vienas prieš kitą. Kai kurie liudytojai tikina, kad griūtys buvo tikslingai sukeltos abiejose pusėse kariaujančių kareivių, tam, kad sunaikintų priešininkų pajėgas.
Stiprios pūgos 1916 metų žiemą padidino sniego lavinų galimybę šiame regione. Gruodžio 13 dieną, pirmoji griūtis smuko žemyn Marmolados kalnu tiesiai į austrų kareivines. Nors 200 karių išgyveno, tačiau 300 kitų mirė šio gamtos šėlsmo metu. Dėja, tai buvo tik pradžia. Per kelias ateinančias savaites, daugybė pakartotinių lavinų vėl smogė regionui, nusinešdamos dar kelis tūkstančius gyvybių.
1. Huascaranas-Ankašas, Peru, gegužės / birželio mėnesio griūtys 1970 metais (20000 mirčių)
Grėsmingiausia stichinė nelaimė Peru istorijoje įvyko 1970 metais gegužės 31 dieną. Ji žinoma kaip Ankašo žemės drebėjimas, arba didysis Peru žemės drebėjimas. Jis iššaukė griūtį kuri pasiglemžė 20 tūkst. žmonių gyvybęs, taip tapdama daugiausiai gyvybių nusinešusia sniego lavina žmonijos istorijoje.
Žemės drebėjimo epicentras buvo įsikūręs 33 km nuo Peru krantų Ramiajame vandenyne bei Peru regionų: Ankašo ir La Libertado, kurie sunkiausiai nukentėjo nelaimės metu.
Didelis, 910 metrų pločio ir 1,6 km ilgio, ledo ir sniego sluoksnis lėkė nuo 280 iki 335 km/h greičiu. Viskas, kas atsidūrė lavinos kelyje, buvo sunaikinta.
