Kainų didėjimo baimę visos visuomenės grupės iškelia virš visų kitų savo asmeninių ar valstybės problemų, rodo visuomenės apklausa.
Tyrimo autoriai įspėja, kad nusivylę ir apatiški piliečiai rinkimuose gali tapti „protesto balsais“, rašo „Verslo žinios“.
„Balsas.lt“ paklausė vilniečių apie kylančias kainas ir dėl to atsisakomų pirkinių. Videoreportažas pridedamas straipsnio pabaigoje.
Ekonominės padėties, demokratijos, ateities perspektyvų vertinimas bei pasitikėjimas politikais ir valstybės institucijomis pasiekė žemiausias per pastarąjį dešimtmetį reikšmes. Tokias tendencijas atskleidė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ balandį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.
Tyrimo autoriai pažymi, kad šįkart visuomenė kaip niekada vieninga - kainų lygio augimas vienodai baugina visus apklaustuosius, nepaisant gyvenamosios vietos, išsilavinimo ar pajamų lygio.
Lietuvos gyventojai labiausiai sunerimę dėl kylančių kainų, rodo tyrimo duomenys. Pasak „Baltijos tyrimų“ generalinės direktorės Rasos Ališauskienės, apklausos dalyviai infliaciją išskirdavo kassyk klausiami apie savo asmenines, šeimai iškylančias ar valstybę ištikusias svarbiausias problemas.
Antrąja pagal svarbą valstybės problema žmonės vadina kovą su korupcija, o asmeniniame gyvenime po infliacijos labiausiai bijo sveikatos pablogėjimo, ligų.
Iš tyrimo ataskaitos galima daryti išvadą, kad absoliuti dauguma šalies gyventojų (93 %) yra įsitikinę, kad artimiausiais metais daugumos prekių ir paslaugų kainos dar labiau kils. Daugiau nei pusė respondentų nurodo pirmiausia brangsiant maisto prekes. Tiesa, kiek daugiau nei penktadalis apklaustųjų įsitikinę, kad artimiausiais metais smuks nekilnojamojo turto kainos.
Ponia Ališauskienė teigia, kad įsivyravusį visuomenės pesimizmą, pralenkiantį net buvusį praėjus metams po Rusijos ekonominės krizės, lėmė susiformavę pernelyg optimistiniai lūkesčiai. Sociologė atkreipia dėmesį į tai, kad šiandien daugelio piliečių pečius slegia gausios paskolos, kurių beveik nebuvo prieš dešimtmetį.
Anot sociologės, susiklosčius tokioms niūroms visuomenės nuotaikoms, jau prasidėjusioje rinkiminėje kovoje pranašumo gali įgauti kandidatai, kurių agitacija nebus grindžiama tik „aukštomis idėjomis“. BT vadovė pataria prisiminti vadinamąją Maslou (Abraham Maslow) piramidę, nusakančią žmogaus poreikių hierarchiją. Visuomenė, kuri jaučiasi nepatenkinanti pamatinių, fiziologinių poreikių, vargu ar pritars kandidatų raginimams siekti aukštesnių pripažinimo arba savirealizacijos tikslų, įspėja p. Ališauskienė.
Maistui ir būstui per metus teks skirti vienu atlyginimu daugiau
Maistas ir išlaidos būstui bei komunalinėms paslaugoms šiemet kiekvienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai kainuos apie 100 litų per mėnesį brangiau nei 2007 metais. Tokius skaičiavimus, atsižvelgdami į šalies infliacijos rodiklius, pateikia „Hansabanko“ analitikai.
Banko analitikų skaičiavimu, nors ekonomika stabdžius jau įjungė, kol kas nėra ženklų, kad infliacija pradėtų lėtėti. Tad „Hansabanko“ analitikų vertinimu vien tik maisto ir būsto brangimas šiemet „kainuos“ beveik vieną vidutinį mėnesio atlyginimą, jei infliacija didės tokiais pat tempais kaip iki šiol.
Kaip pirmadienį paskelbė Statistikos departamentas, balandį mėnesio infliacija sudarė 1,2 proc., o metinė viršijo praėjusio mėnesio infliaciją ir siekė 11,7 proc.
„Nors ekonomika stabdžius jau įjungė, kol kas nėra ženklų, kad infliacija pradėtų lėtėti. Beveik visų prekių ir paslaugų grupių kainos per metus pakilo, o vienintelėmis išimtimis balandį liko ryšių paslaugos ir drabužiai bei avalynė, atitinkamai atpigę 4,3 proc. ir 3,1 proc.“, – sako Jurgita Jurgutytė, „Hansabanko“ Finansų rinkų tarnybos analitikė.
Pasak jos, eilinis vartotojas infliacijos poveikį pirmiausia pajunta išaugus būtiniausių produktų ir paslaugų kainoms. „Mūsų vertinimais, šį balandį žmogus maistui bei būsto ir komunalinėms paslaugoms vidutiniškai turėjo išleisti šimtu litų daugiau, nei 2007-ųjų balandį. Taigi, vien tik maisto ir būsto brangimas šiemet „kainuos“ beveik vieną vidutinį mėnesio atlyginimą, jei infliacija didės tokiais pat tempais“, – pastebi J.Jurgutytė.
„Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, gerų naujienų tikėtis nereikėtų: rekordinės maisto ir energijos kainos slopina bet kokias labiau optimistines nuotaikas. Ateinančiais mėnesiais centralizuotai teikiamos šilumos ir karšto vandens kainos dar didės, nors didžiausias kainų šuolis bus pastebimas metų pabaigoje prasidėjus šildymo sezonui. Panašu, kad šis brangimas nebus paskutinis: kylančios gamtinių dujų kainos pasaulyje ir toliau į viršų stums šilumos kainas“, – teigia analitikė.
„Spaudimas infliacijai 2008 m. išliks stiprus, o vidutinė infliacija šiais metais sieks ar net viršys 10 procentų“, – sako specialistė.
Pasak analitikės, šiuo metu žmonės turėtų peržiūrėti savo vartojimo krepšelį, o skolinantis įvertinti savo realius sugebėjimus grąžinti paskolas. Taip pat atėjo laikas įvertinti brangių prekių įsigijimo būtinybę.
