„Teisėjų kolegijai nekelia abejonių, jog nuteistųjų nusikalstami veiksmai (...) siekė pabrėžti jų ir nukentėjusiojo rasės bei tautybės išorinius skirtumus, suteikdami tam paniekinantį, pažeminantį turinį“, – rašoma apygardos teismo nuosprendyje.
Kauno apylinkės teismas gegužę kaltinamuosius P.E. ir L.B. pripažino kaltais dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir skyrė jiems pusantrų metų laisvės apribojimo bausmes, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 valandos. Be to, per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jie neatlygintinai turi išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose.
Grasino susidoroti
Bylos duomenimis, P.E. ir L.B. šių metų kovo 12 dieną Kaune, Rokų gatvėje, esančiame prekybos centre ,,Maxima“, stovėdami eilėje prie kasos, aplinkinių akivaizdoje tyčiojosi iš besilaukiančios moters, plūdo ją necenzūriniais žodžiais, grasino fiziškai susidoroti ir kitaip žemino nukentėjusiąją, kuri užtruko susimokėti prie kasos.
Vėliau prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje kaltinamieji tyčiojosi iš nukentėjusiosios sutuoktinio. P.E. nusimovė kelnes ir demonstravo jam nuogą užpakalį. Kaltinamieji jį iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, vadino jį „babajumi“, „juodašikniu“ ir t. t. Liepė jam dingti iš Lietuvos, grasino, kad iš automobilio išsitrauks ginklą, naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą.
Nukentėjusieji apskundė teismo sprendimą Kauno apygardos teismui, prašydami pripažinti nuteistuosius kaltais ne dėl viešosios tvarkos pažeidimo, o dėl neapykantos kurstymo. Taip pat jie prašė pripažinti sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą prieš moterį nuteistieji įvykdė jai būnant nėščiai.
Apeliacinės instancijos teismas šiuos prašymus tenkino, atsižvelgęs į tai, kad moters nėštumas buvo gerai matomas bei remdamasis liudytojų parodymais, jog nuteistiesiems apie moters nėštumą pasakė juos sudrausti bandžiusi parduotuvės kasininkė.
Siekė teisingumo
Kauno apygardos teismas P.E. skyrė dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, o L.B. – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Abiems palikta viešųjų darbų bausmė.
Kaip pranešė nukentėjusiems asmenims nemokamą teisinę pagalbą suteikusio Europos žmogaus teisių fondo advokato padėjėja Evelina Dobrovolska, šis nuosprendis yra itin svarbus žmogaus teisių apsaugos srityje.
Nuo pat pradžių nukentėjusieji, atsisakę žalos atlyginimo, siekė išimtinai teisingumo – kad asmenys, įvykdę rasistinį išpuolį, būtų tinkamai nubausti: ne tik už viešosios tvarkos pažeidimą, bet ir už neapykantos nusikaltimą.
Advokato padėjėja apgailestauja, kad Lietuvoje teisėsaugos institucijos nėra linkusios padėti nukentėjusiems asmenims šioje srityje ir neretai atsisako identifikuoti neapykantos nusikaltimus. Tą patvirtina ne tik šios bylos ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau ir pirmos instancijos teismo sprendimas.
Pasak jos, Lietuvos oficiali neapykantos nusikaltimų statistika neatitika tikrosios situacijos, to pasekmė – šiems latentiniams nusikaltimams nėra skiriamas pakankamas dėmesys.
