Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) poveikio aplinkai vertinimas dar neatliktas, kratomasi strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, o „Klaipėdos nafta“ (SGD projekto organizatorius), kurios dabartine veikla teršiant uostamiestį specifiniais kvapais yra nepatenkinti klaipėdiečiai, jau perka dujų tanklaivį – talpyklą, nors iki šiol nėra pakankamai paskaičiuota, koks bus suskystintų dujų poreikis.
„Mes suskaičiavome, kad grubiai dujų terminalo projektas kainuos Lietuvos mokesčių mokėtojams apie tris milijardus litų ir tai dar ne pabaiga“, – trečiadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo LSDP frakcijos narė Birutė Vėsaitė. Ji baiminosi, kad po 10 metų dar bus papildomų išlaidų, nes pagal sutartį numatyta tanklaivį nusipirkti. B.Vėsaitės teigimu, kiek tai kainuos Lietuvai, negalėjo sužinoti net Seimo ekonomikos komiteto nariai, kuriems buvo pasakyta, kad tai yra komercinė paslaptis.
Pasak B.Vėsaitės, kaimynai lenkai 2014 metais ketino atidaryti terminalą, siekdami turėti alternatyvą rusiškų dujų tiekimui, tačiau projektas patyrė fiasko, kadangi iš Kataro užsakytos dujos pasirodė ne tik brangesnės, nė viena įmonė nepanoro pasirašyti ilgalaikių tiekimo kontraktų, o galų gale paaiškėjo, jog tos dujos yra pernelyg kaloringos, todėl netinka chemijos pramonei. „Mums reikia numatyti visus įmanomus pavojus, todėl kur kas svarbiau pasirūpinti dujų užsakymu, o ne laivo pirkimu, kuris gali tapti didžiule našta Lietuvos gyventojams“, – kalbėjo B.Vėsaitė.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs klaipėdietis Aloyzas Každailevičius, gindamas klaipėdiečių interesus, atkreipė dėmesį, kad dujų terminalą numatoma statyti klaipėdiečių panosėje – 800 metrų iki pirmųjų gyvenamųjų namų Klaipėdos Smeltės kvartale.
„Aš priklausau tai klaipėdiečių grupei, kuriai kelia didelių abejonių Dujų terminalo statyba prie Kiaulės Nugaros. Abejones dėl šio projekto sustiprina nuolatiniai klaipėdiečių skundai dėl kvapų. Vadinasi, „Klaipėdos nafta“, negebanti visiškai saugiai eksploatuoti naftos terminalo klaipėdiečių panosėje, kuria dar vieną rizikingą objektą. Patys pripažindami PAVe, kad saugiausias Butingėje, bet ekonomiškai naudingesnis – Klaipėdos uoste“, – kalbėjo A.Každailevičius.
Buvusio aplinkos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, kyla abejonių dėl projekto skaidrumo, nėra plano, nėra atsakingų vykdytojų, nesuplanuotos lėšos. „Sakoma, kad „Klaipėdos nafta“ turės į projektą investuoti 535 milijonus litų. Kyla pagrįstas klausimas, kaip visa tai yra suskaičiuota? Jeigu ir yra paskaičiavimai, bet apie tai niekas neturi neinformacijos. Ministras neatsako net į pateiktą užklausimą. Iš kur Klaipėdos nafta gaus tokias lėšas?“, – klausė A.Vaitkus. Jo teigimu, „Klaipėdos nafta“ nedisponuoja tokiomis lėšomis ir jų tikrai neturės iki 2014 metų. Nerimą kelia ir kitų numatomų investuotojų finansinės galimybės.
