Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijos metu svarstant pranešimą dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) veiklos, Seimo narė Birutė Vėsaitė kritikavo banko veiksmus įgyvendinant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo projektą.
Ji sakė, kad viena iš projekto vėlavimo priežasčių yra blogas valdymas ir Lietuva dėl vėluojančios branduolinių atliekų saugyklų statybos kasmet patiria 600 mln. litų nuostolį.
„Vėluojančios statybos ženkliai pabrangino projektą, kurio viso vertė – 1,3 mlrd. eurų. Antrasis IAE reaktorius, kuris iki 2010 m. pradžios buvo didžiausias elektros energijos gamintojas, tapo trečiuoju didžiausiu elektros vartotoju Lietuvoje, nes radioaktyvios atliekos vis dar yra reaktoriuje, o ne saugyklose. Radioaktyvių atliekų saugyklos statyba vėluoja dvejus metus, o atliekų rūšiavimas – ketverius“, – sako Seimo narė.
Jos manymu, Lietuvai nepasisekė su projektą įgyvendinančia kompanija – „Nukem“. Laimėjus konkursą ši bendrovė priklausė vokiečiams, vėliau buvo parduota amerikiečiams, o dabar yra rusų įmonė.
„Bendrovės savininkų keitimasis turėjo įtakos projekto vėlavimui, tačiau ne Lietuva, o ERPB pasirinko šią įmonę viešo konkurso būdu. Atrodytų, gal tik Lietuvai nepavyko. Tačiau ta pati „Nukem“ vykdo uždarymo darbus Bulgarijoje ir Slovakijoje, o šios šalys taip pat susiduria su projektų vėlavimu“, – pažymi B. Vėsaitė.
Nors projektus įgyvendinti stipriai vėluojama, parlamentarės duomenimis, iš Ignalinos AE uždarymo fondo ERPB konsultantams buvo mokami dideli pinigai – iki 5 mln. litų per metus. Ir tai buvo daroma nepaisant to, kad jie neprisiima jokios atsakomybės už projekto vykdymą.
Pranešimo svarstyme dalyvavęs ERPB viceprezidentas Janas Fišeris (Jan Fisher) pažymėjo, kad jie yra atviri kritikai ir pasirengę keisti darbo stilių. B. Vėsaitė pateikė konkrečių pasiūlymų ERPB vadovybei. Jos teigimu, konsultantams mokami atlyginimai turėtų atitikti pasiektus rezultatus; turėtų būti peržiūrėti projektus įgyvendinančių bendrovių atrankos kriterijai. B. Vėsaitė taip pat siūlo įvesti projekto įgyvendinimo kontrolės mechanizmus, užtikrinant, kad projektas būtų baigtas laiku. Jos nuomone, reikėtų skatinti didesnį bendradarbiavimą su paramą gaunančios šalies institucijomis, jeigu būtina, įtraukiant į konsultacijas ir parlamentus.
