Rusijai užsimenant apie galimus dujų tiekimo ribojimus Europai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys teigia, jog Lietuvos vadovai ir politikai turėtų laikytis lankstesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu.
„Mūsų politikai neįvertina visų mūsų piliečių nuomonės, kad nereikia pradėti gąsdinti ir grasinti Rusijai. (...) Šiuo atveju išreiškiu, manau, daugumos Pramonininkų konfederacijos narių nuomonę, kad reikia konfliktą spręsti diplomatiniu taikiu keliu“, - BNS trečiadienį komentuodamas Lietuvos oficialią poziciją dėl karo Gruzijoje sakė B.Lubys.
Pramonininkų konfederacijos vadovas teigė antradienį Druskininkuose tokią poziciją išdėstęs ir premjerui Gediminui Kirkilui, pareikšdamas, jog derėtų laikytis mažiau griežtos, „provokiškos“ pozicijos Rusijos atžvilgiu.
„Yra toks posakis: jei kas nors pas mus blogai - reikia šlubo vokiečio. Taigi jei mes laikytumėmės labiau provokiškos politikos, daugiau lankstesnės politikos - tai būtų žymiai teisingesnė, lankstesnė, protingesnė pozicija. Bet koks mojavimas lazdomis... Mes esame nedidelė valstybė, mums nereikėtų išsišokti aukščiau, nei kad yra pozicija Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ar kitų mažesnių valstybių - Čekijos, Slovėnijos ir panašiai. Jos taip pat nepritaria Rusijos veiksmams, bet supranta, kad reikia būti protingiems, kad reikia ieškoti galimų išeičių“, - kalbėjo B.Lubys.
Koncerno „Achemos grupė“ vadovas ir pagrindinis akcininkas teigė, jog jei Rusijai būtų pradėtos taikyti kokios nors sankcijas, Maskva neabejotinai atsakytų tuo pačiu - imtųsi savų, pirmiausia energetinių „sankcijų“ Europai, kuri, pasak B.Lubio, daugiau nei pusę visų dujų gauna būtent iš Rusijos.
„Jei būtų taikomos ES sankcijos Rusijai, tai Rusijos atsakymas bus energetinis ir mes visi tai pajusime. (...) Rusija jau ėmėsi tam tikrų ekonominių veiksmų - 18-ai JAV kompanijų uždraudė Rusijos rinkoje pardavinėti vištienos produkciją. (...) Lietuvos 40 proc. žemės ūkio produkcijos keliauja taip pat į Rusiją. Į bet kokius apribojimus rusai tikrai atsakys taip pat apribojimais, kuriuos jau parodė Amerikai“, - svarstė B.Lubys.
Jis pabrėžė, kad Lietuva 100 proc. gamtinių dujų gauna iš Rusijos ir artimiausius 7-8 metus ši situacija nesikeis.
„Artimiausius 7-8 metus neturėsime, iš kur gauti gamtinių dujų, tik iš Rusijos, kol nepasistatysime Skystųjų dujų terminalo, negilinsime Klaipėdos uosto, atsiliekame šia prasme gerokai nuo Latvijos, nuo Lenkijos, mes gi diskusijas mėgstame, o čia reikia veiksmo, sprendimų“, - kalbėjo B.Lubys.
„Achemos koncerno“ vadovas sakė kitą savaitę planuojantis susitikti su Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje Vladimiru Čkhikvadze, su kuriuo, be kita ko, gali aptarti ir susidariusią padėtį dėl įvykių Gruzijoje.
B.Lubys su Rusijos ambasadoriumi teigė ketinąs tartis ir dėl jau anksčiau planuotų ketinimų steigti Lietuvos ir Rusijos verslo forumą.
Anot B.Lubio, šį forumą buvo sumanyta steigti dar prieš karą Gruzijoje ir įvykiai Gruzijoje šių planų, anot Pramonininkų konfederacijos vadovo, neturėtų pakeisti, nes tai būsią „išimtinai tik verslo reikalai, be jokios politikos, be jokių tankų ir patrankų“.
„Karas karu, o pietūs laiku“, - apibendrino vienu turtingiausių Lietuvos verslininkų tituluojamas B.Lubys.
Trečiadienį po susitikimo su premjeru G.Kirkilu paklaustas, ar tiesa, kad Rusija grasina ekonominėmis sankcijomis Baltijos šalims, taip pat ir Lietuvai, dėl jų pozicijos Gruzijos atžvilgiu, Rusijos ambasadorius Lietuvoje V.Čkhikvadzė teigė, kad tai netiesa.
„Niekada jokiomis sankcijomis mes niekam negrasinome. Manome, kad tai išgalvotas klausimas, kuriuo kai kas siekia, jog mūsų santykiai taptų dar labiau įtempti. Štai mums grasina kai kuriomis sankcijomis dėl Gruzijos, bet mes nebijome“, - tvirtino ambasadorius.
Praėjusią savaitę Rusijos ambasadoriai Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje vienu metu susitiko su šių valstybių užsienio reikalų ministrais.
Neoficialiomis žiniomis, per šiuos susitikimus, be kita ko, užsiminta, kad vienareikšmiška Baltijos šalių parama Gruzijai esą gali turėti ekonominių ar energetinių padarinių.
BNS žiniomis, apie tokias „grasinančio pobūdžio“ Rusijos atstovų užuominas Užsienio reikalų ministerijos diplomatai patvirtino ir trečiadienį Seime vykusiame uždarame bendrame parlamentinių Užsienio reikalų komiteto ir Europos reikalų komiteto posėdyje.
Iš daugiau kaip 160 Lietuvos prekybos partnerių Rusija per pirmąjį šių metų ketvirtį pagal prekybos apyvartą, importą ir eksportą buvo pirmoje vietoje.
Lietuvos ir Rusijos prekių apyvarta pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2007-ųjų tuo pačiu laiku, padidėjo 91,8 proc., eksportas - 40,2 proc., o Rusijos prekių importas - 2,2 karto. Prekybos balansas išliko neigiamas ir padidėjo net 3,4 karto.
Lietuvos prekybos su Rusija apyvartos padidėjimą šiemet labiausiai lėmė 2,5 mlrd. litų padidėjęs mineralinių produktų - naftos ir dujų - importas.
