Svajojantys praturtėti susižėrus į kišenę draudimo išmokas sukčiai tampa vis išradingesni. Savo ruožtu jiems nenusileidžia teisėsaugininkai bei draudėjai – išaiškina vis daugiau su draudimo išmokomis susijusių sukčiavimo atvejų.
Išgalvotos avarijos
Kaunietis Tadas M. (26 m.) dažnai pasvajodavo apie greitą praturtėjimą. Kartą ėmė ir nusprendė, jog sąžiningai dirbdamas turtuoliu netaps, tad surezgė planą, kuris turėjo jo kišenę akimirksniu papildyti 25 000 litų. Paslėpęs savo 10 metų senumo „Audi Allroad'ą“, apsimetė nukentėjusiuoju nuo ilgapirščių, atvyko į policiją ir pranešė esąs apvogtas.
Kriminalistai iš pradžių juo nesuabejojo ir pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet kuo toliau, tuo labiau tiek pats Tadas M., tiek jo pasakojama vagystės istorija kėlė įtarimą. Visa tiesa paaiškėjo, kai kauniečio parodymai buvo patikrinti specialia įranga. Jos atsakymas buvo vienareikšmiškas – Tadas M. meluoja. Priremtas įrodymų iki tol neteistas vyras prisipažino policijai, kad tiesiog norėjo praturtėti, o automobilį paslėpė pats. Taigi galiausiai Tadas M. liko ne tik be pinigų, bet ir su sugadinta biografija, kurioje dabar yra faktas apie teistumą.
Labai panašų nesąžiningo praturtėjimo planą buvo sukurpęs dar vienas 26 metų kaunietis – Mantas T. Tik jis, prieš pranešdamas apie esą dingusią savo 1996 metų gamybos „Audi A4“, ją pardavė. Apsimetėlis guodėsi patyręs 12 000 litų nuostolį – tiesa, pinigus tikėjosi atgauti iš draudimo bendrovės. Kai Manto T. melagystės paaiškėjo, jis ne tik negavo pinigų, bet ir pats turėjo gerokai papurtyti kišenes, kad sumokėtų teismo jam skirtą baudą.
Na o porelė vilniečių apie esą pavogtą automobilį pranešė, kad išvengtų atsakomybės už sukeltą avariją. Rimas J. (38 m.) ir Vida S. (41 m.) į policiją kreipėsi dėl 2002 metų laidos automobilio „Audi A6“ „vagystės“. Atlikę gana ilgą ir sudėtingą tyrimą, keletą operatyvinių veiksmų, teisėsaugininkai nustatė, jog ši porelė – tikrų tikriausi melagiai.
Melagiai melavo
Policininkų teigimu, melagingų pranešimų pastaraisiais metais nemažėja. Sukčiai, sukurpę istorijas apie automobilių „vagystes“, tikisi, kad jų sugalvotos pasipelnymo ir atsakomybės išvengimo versijos yra labai originalios, tačiau dažniausiai jie skaudžiai klysta. Policijai tokios istorijos gana lengvai perkandamos.
Nepėsti ir draudėjai – jiems pro akis taip pat retai prasprūsta apsimelavę „nukentėjusieji“. „Lietuvos draudimo“ bendrovės duomenimis, išsiaiškinama apie 90 procenų visų sukčiavimo atvejų, o juos ištirti nėra sunku, nes kiekvienas eismo įvykis turi tam tikrų aplinkybių, o joms sutapus, iškart kyla įtarimas.
„Lietuvos draudimo“ darbuotojai prisimena ne vieną atvejį, kai sukčiai sugalvoja neįtikėtinų istorijų, kad gautų draudimo išmokas. Viena tokių istorijų apie du draugus, kurie nusprendė atsikratyti pabodusios mašinos ir kartu gauti draudimo išmoką. Planas atrodė paprastas – kasko draudimu apdrausta mašina patenka į inscenizuotą avariją, po kurios bus nebetaisoma. Kaip tarė, taip padarė – vienas gudročius sėdo prie vairo ir gana dideliu greičiu rėžėsi į kelmą, o kitas viską nufilmavo.
Sudaužytą mašiną vyrai nutempė į nuošalesnę vietą, o iš ryto savininkas paskambino į policiją ir į draudimą – esą radęs sudaužytą mašiną ir už tokią „nelaimę“ kuo skubiau reikalinga draudimo išmoka. Nežinia kaip viskas būtų pasibaigę, tik va draugai ėmė ir susipyko. Istorija nutyli, kokia katė draugams perbėgo kelią, bet filmuota medžiaga iškart po konflikto atsidūrė internetinėje erdvėje, o netrukus – ir pas draudikus, ir pas policininkus.
Kita praturtėjimo istorija, įstrigusi draudėjams – ne tokia linksma. Praėjusią vasarą vieną Telšių bedarbį sukčiai įkalbėjo... nusikirsti pirštą, prieš tai apdraudę nelaimingų atsitikimų draudimu. Už nukirstą pirštą buvo pažadėta sumokėti, mat sukčiai iš draudimo tikėjosi gauti 30 000 litų. O viskas baigėsi tuo, kad tas bedarbis ir piršto neteko, ir jokių pinigų nesulaukė, tik dar įsivėlė į nemalonumus su teisėsauga.
Sukčiai gailisi
Kauno vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Eugenijus Lenkaitis sako, jog norinčiųjų pasipelnyti iš draudimo visada buvo ir bus. Pernai Kauno policija išaiškino tris tokius atvejus, šiemet nustatytas dar vienas, be to, užfiksuota dar bent keletas įtarimus keliančių įvykių. „Pareigūnai per savo darbo praktiką jau žino, kaip galima atskirti melagius. Jeigu pranešama apie vagystes tokių modelių, kurių paprastai niekas nevagia – pavyzdžiui, „Peugot“, „Fiat“, – iškart gali kilti įtarimas. Jis sustiprėja, jeigu mašina buvo apdrausta, joje buvo įvesta signalizacija. Kitas svarbus faktorius – kas pranešė apie „nusikaltimą“. Jeigu ateina studentas ar bedarbis ir teigia važinėjęs esą pavogta prabangia mašina – vėl galima įtarti melavimą“, – atskeidė E. Lenkaitis.
Neretai mintis pasipelnyti kyla jau pardavus automobilius. Tada sukčiai kreipiasi į policiją ir skundžiasi buvę apvogti. Tokius atvejus išaiškinti sudėtingiau.
Kilus įtarimų, jog asmuo, pranešęs apie vagystę, gali meluoti, pradedami du tyrimai – dėl automobilio vagystės ir dėl melagingo pranešimo. Jeigu pastarasis pasitvirtina, vagystės tyrimas nutraukiamas.
Gytis Matiukas, „Lietuvos draudimo“ kompleksinių žalų direktorius:
Sukčiai susigalvoja įvairiausių sukčiavimo būdų. Pastaruoju metu draudimo bendrovės vis dažniau susiduria ir su tariamomis neegzistuojančių, avarijose seniai sudaužytų automobilių vagystėmis. Paprastai vagys ir čia veikia ne po vieną, bet grupėmis. Nusikaltimų schema, atrodytų, nėra sudėtinga. Tarkim, žmogus nusiperka automobilį, kuris yra atgabentas iš Amerikos sąvartynų ar tiesiog anksčiau sudaužytas avarijoje taip, kad jo remontuoti neverta. Tuomet kasko draudimu apdraudžiamas jo antrininkas. Paskui toks automobilis dingsta, policijoje registruojama vagystė, o draudimo bendrovei pateikiamas prašymas atlyginti žalą.
Kitas būdas – nusikaltėlių grupės nariai „superka“ mūsų rinkoje draustus automobilius, išgabena juos į užsienį (dažniausiai – į Rusiją) ir ten išparduoda. Tuo tarpu Lietuvoje esantys grupės nariai, išlaukę deramo momento, rašo pareiškimą policijai dėl vagystės: neva automobilis buvęs pavogtas prie kavinės ar dingęs po nakties. Užregistravus įvykį policijoje, belieka kreiptis į draudimo įmonę dėl žalos atlyginimo.
Marijus Velička, advokatas:
Prieš sugalvojant apmauti draudimo bendroves, reikėtų gerai pamąstyti. Asmuo, pateikęs melagingą pranešimą draudimo bendrovei apie tariamą automobilio vagystę ar autoįvykį, baudžiamas už sukčiavimą. Už šį nusikaltimą gresia viešieji darbai, bauda, areštas arba laisvės atėmimas net iki 8 metų.
Panagrinėjus teismų sprendimus, aiški tendencija, jog dažniausiai už tokį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda nuo kelių iki 40 000 litų, tačiau yra pasitaikę atvejų, kai asmuo buvo nuteistas kalėti (dažniausia laisvės atėmimo bausmė – 2 metai). Bausmė priklauso nuo automobilio vertės (kitaip tariant, nuo siekiamos įgyti draudimo išmokos dydžio) ir kitų lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
Už melavimą teisėsaugai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Tik faktai:
Apgaulės būdu didžiausia bandyta gauti išmoka užfiksuota Klaipėdoje – ten praėjusiais metais sukčiai inscenizavo vagystę su padegimu. Padegę naują mašiną, jie planavo iš „Lietuvos draudimo“ išsireikalauti apie 250 000 litų.
2009 metais „Lietuvos draudimo“ specialistai išsiaiškino net 272 sukčiavimo atvejus, nebuvo išmokėta 6,1 mln. litų. Per visus 2010 metus buvo išaiškinti 309 sukčiavimo atvejai už 5,2 mln. litų. Iš jų užfiksuoti 47 melagingi pranešimai apie pavogtas transporto priemones už beveik 2 mln. litų.
Per 3 šių metų mėnesius „Lietuvos draudimas“ išaiškino jau 68 sukčiavimo atvejus, kurie bendrovei būtų atsiėję beveik 1,6 mln. litų. Tarp jų – 14 melagingų pranešimų apie pavogtas transporto priemones už beveik 1,2 mln. litų.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
