Ketvirtadienį įsigaliojo meno kūrinių naudotojams palankesnės įstatymo pataisos. Autorių teises ginančios agentūros teigimu, šių pataisų labiausiai siekė su agentūra konfliktuojanti Grūto parko vadovybė.
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) pastebi, kad naujojoje Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo redakcijoje įtvirtinama ne autoriams, o kūrinių naudotojams palankesnė nuostata.
Nors autorių teisių gynėjai kreipėsi į prezidentą V. Adamkų su prašymu nepritarti autorių padėtį bloginančioms įstatymo pataisoms, tačiau prezidentas įstatymo nevetavo ir minėtos pataisos įsigaliojo ketvirtadienį.
Naujojoje įstatymo redakcijoje teigiama, kad „Be autoriaus arba jo teisių perėmėjo leidimo leidžiama viešai rodyti dailės kūrinio originalą ar jo kopiją, kai kūrinys yra parduotas ar kitu būdu nuosavybės teisės į jį perduotos kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui ir kai autorius ar jo teisių perėmėjas žino ar turi pagrindą žinoti, kad toks viešas kūrinių rodymas (paroda) yra įsigijusio kūrinį fizinio arba juridinio asmens įprastinės veiklos dalis“.
LATGA-A jau anksčiau teigė, kad kai kurie politikai siekia skubos tvarka inicijuoti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimus, kurie įteisintų galimybes naudoti dailės kūrinius be autoriaus leidimo ir taip sudarytų išimtines sąlygas kai kuriems kūrinių naudotojams.
Autorių teisių gynėjai taip pat konstatavo, kad šioje situacijoje palankaus sprendimo bene labiausiai siekia vienas kūrinių naudotojas, kurio įsteigtame parke viešai rodoma nemažai vizualiojo meno kūrinių. Kadangi įėjimas į parko teritoriją yra mokamas, tad galima manyti, jog šie kūriniai naudojami ir komerciniais tikslais.
Konfliktas tarp agentūros ir Grūto parko savininko Viliumo Malinauskio kilo, kai LATGA-A pareikalavo mokėti 6 proc. nuo parduotų bilietų sumos už teisę viešai rodyti Konstantino Bogdano, Broniaus Vyšniausko, Gedimino Jokūbonio, Alfonso Vincento Ambraziūno, Nijolės Gaigalaitės, Vaclovo Krūtinio ir Stepono Šarapovo kūrinius. Ši suma per metus siektų apie 80 tūkst. litų.
Druskininkų pašonėje įsikūrusio parko įkūrėjas mokėti mokestį atsisakė, argumentuodamas, jog skulptūras į parką atvežė ir restauravo savo lėšomis, tuo tarpu šaliai atsikračius sovietų režimo jos buvo pasmerktos sunaikinimui.
V.Malinauskas ne kartą stebėjosi, kodėl autoriai nereikalavo ginti jų teisių, kai kūriniai be jų sutikimo buvo demontuojami ir mėtomi į patvorius, o „atsibudo“ tik tuomet, kai po restauracijos pradėti eksponuoti.
