Liepos pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė svarstyti S. Skvernelio kandidatūrą į ministrus pirmininkus. Atsakydamas į parlamentarų klausimus, laikinasis Vyriausybės vadovas pripažino, kad siekiant prezidento žadėtos gerovės valstybės, bus svarstomi nauji mokesčiai.
„Iš esmės mes turėsime priiminėti sprendimus, kas yra susiję su mokesčiais, kurie tiesiogiai neįtakoja mūsų fiskalinės drausmės ir išlaidavimo. Tai yra tie patys nekilnojamojo turto mokesčiai, ekologiniai mokesčiai, susiję su transporto sritimi, ir mes esame pasirengę įvedinėti, pristatyti.
Kol kas tai yra galbūt daugiau skatinančios priemonės, kad pirmiausia būtų siekiama tų tikslų, kas susiję su aplinkos tarša, tačiau tos priemonės taip pat leis generuoti į valstybės biudžetą ar rinkliavų forma, ar tiesioginių įplaukų į didesnes pajamas forma, kaip mes įvardinsime, ar tai bus mokestis, ar tai bus rinkliava, tai jau yra detalės, bet tuos žingsnius neišvengiamai turėsime daryti, nes iš nieko niekur niekada nebūna“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo S. Skvernelis.
Kad ir ką Vyriausybė nuspręstų dėl automobilių ir NT apmokestinimo, įstatymai įsigaliotų tik tuo atveju, jeigu juos priimtų Seimas. Taigi, jų ateitis priklausys nuo parlamentinių frakcijų balsavimo.
Santūrūs opozicijos vertinimai
Seimo opozicijos lyderė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen neigiamai vertino Vyriausybės planus apmokestinti taršius automobilius ir išplėsti NT mokestį.
„Kiek frakcijoje mes esame kalbėję, tai labai skeptiškai vertiname tokius planus. Viena vertus, dėl to, kad jie nėra ir aiškiai suformuluoti. Kiek matėme, tą idėją premjeras išsakė Seime iš tribūnos tą dieną, kai turėjo būti tvirtinamas, kai dėl jo turėjo būti balsuojama.
Bet iš tikrųjų tada aiškiai nebuvo pasakyta, ar eina kalba apie visų automobilių apmokestinimą, ar ypatingai taršių, ar dyzelių, atvežamų iš užsienio. Žodžiu, pirmiausia trūksta aiškumo“, – komentavo politikė.
Antra vertus, anot jos, frakcija iš principo nepritartų tokiems naujiems mokesčiams, kurie sunkia našta gultų ant skurdžiausiai gyvenančių žmonių pečių. Esą ir dėl NT mokesčio išplėtimo maža aiškumo.
„Mes, kaip frakcija, kaip partija labiau pasisakytume už tai, kad būtų naikinamos visos mokestinės landos ir išimtys, kurių Lietuvoje yra dešimtys, šimtai ar tūkstančiai ir kuriomis kasmet naudojamasi labai daug. Manome, tuo keliu turėtų būti einama. Būtent „gyvulių ūkio“ naikinimo, o ne naujų mokesčių įvedimo keliu“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vadovas Gabrielius Landsbergis taip pat pasigedo konkretumo dėl būsimų mokesčių.
„Šiuo metu nėra jokių oficialiai vyriausybės pateiktų ar Seime užregistruotų projektų, todėl sunku būtų vertinti atskiras pareigūnų kalbas ar pasisakymus, nematant aiškaus pagrindimo ir skaičiavimų.
Diskusija apie tokius mokesčius iš Vyriausybės pusės turėtų prasidėti pirmiausiai pateikiant aiškius argumentus ir skaičiavimus, kokių tikslų vyriausybė tokiais mokesčiais siektų ir koks planuojamas pasiekti efektas. Dabar nėra apie ką kalbėti ir ką vertinti, kai net Vyriausybės viduje nėra aiškaus supratimo ir sutarimo“, – komentavo konservatorių vadovas.
NT apmokestinti reikėjo seniai
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Julius Sabatauskas pripažino, kad jo atstovaujama frakcija kol kas nesvarstė naujų mokesčių, nes čia esą „tik šnekos“, frakcija išsakys savo nuomonę, kai tik projektai bus registruoti ir pateikti. Tačiau, jo nuomone, kai kurie Vyriausybės minimi mokesčiai seniausiai turėjo būti įvesti.
„Šiaip tai NT apmokestinimo klausimas, tiesą sakant, labai smarkiai vėluoja. Atsimenate, buvo tas NT bumas dar prieš krizę. Prieš kokius 15 metų. Tuo metu reikėjo įvesti tą mokestį. Ką jis reguliuoja? Jis ne tik duoda pajamų į biudžetą, bet iš esmės tam tikra prasme reguliuoja rinką“, – kalbėjo politikas.
Anot jo, nemažai žmonių turi NT daug įsigiję ir jį naudoja komerciniais tikslais nuomodami ar prekiaudami. Dėl to kartais stebimasi, kodėl Vilniuje kuklus butas būna brangesnis nei apartamentai Ispanijos kurorte.
„Kainos yra žvėriškos, iš tiesų sunkiai įkandamos, ypač jei kalbėtume apie jaunas šeimas. Kokias bevystytum valstybines programas dėl paramos šeimai būsto įsigijimui, vis tiek kai kaina užkelta, ta parama praktiškai nuskęsta toje kainoje ir žmones vis tiek moka didelis pinigus netgi su valstybės parama“, – sakė J. Sabatuskas ir pridūrė, kad NT mokestis galėtų padėti reguliuoti socialinę atskirtį.
Parlamentaras teigė suprantantis, kad taršių automobilių mokestis egzistuoja pasaulio ir Europos šalių, tad ir Lietuvoje veikiausia yra neišvengiamas:
„Bet iš kitos pusės, jo įvedimas būtų didelė socialinė problema. Taršiausius automobilius turi skurdžiausiai gyvenantys žmonės, jų automobiliai 15–20 metų senumo ir, aišku, jie patys seniausi. Jie neišgali įpirkti naują automobilių, kuris atitinka „Euro 5“ arba „Euro 6“ standartus dėl išmetamųjų dujų. Tai praktiškai lazda su dviem galais.
Aš skatinčiau vyriausybę, kad ji labiau imtųsi ne tik tokių, bet ir skatinamųjų priemonių, apie ką prabilo į pareigas paskirtas naujasis aplinkos ministras.“
Vis dėlto Seimo narys svarstė, kad dabar minimos galimos skatinimo priemonės tėra lašas jūroje. Dėl jų gyventojai vargiai persės iš senų taršių dyzelinių automobilių į naujesnius ir mažiau taršius. Tačiau skatinamosios priemonės turėtų būti.
Ramina, kad šiemet nebus
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis teigė, kad jo atstovaujama frakcija nėra svarsčiusi automobilių ir NT apmokestinimo.
„Yra tik premjero žinia, kad galbūt bus teikiamas. Kai turėsime daugiau žinių, apie ką, koks tas mokestis, už ką, kaip, tada ir svarstysime. <...> Biudžeto pajamas, žinoma, reikėtų didinti, bet nebūtinai tai turi būti tos sritys, yra daugiau. Tačiau nenorėčiau diskutuoti, nes šitoje vietoje frakcijoje nesame aptarę. Yra kalbama ir apie automobilių, ir NT, prekybos tinklų ir bankų, visokių yra galimų šaltinių.“
Parlamentaras teigė nesakantis, kad frakcija nesutinka su tuo, kad reikia mažinti taršą, tačiau kalbant apie automobilių mokestį, reikia žinoti daugiau detalių, koks jis gali būti, kokia europinė praktika.
„Yra taršos, yra ekologinis mokestis, kažkurį kažkada vis tiek turėsime neišvengiamai pasirinkti“, – sakė LVŽS atstovas ir pridūrė, kad kovoti su tarša reikėtų ne tik mokesčiais, bet ir skatinamosiomis priemonėmis.
LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis viešai yra kalbėjęs, kad dabartiniai automobilių savininkai gali būti ramūs: „Galiu patikinti visus Lietuvos žmones, kad jokio bandymo apmokestinti transportą, kurie jau dabar yra nupirkti ir žmonių naudojami, nėra planuojama. Šnekama apie ateitį, naujai įsigyjamus automobilius, apie tai, kaip skatinti automobilių įsigijimą, kurie mažiau terštų.“
R. Karbauskis tvirtino, kad mokesčiu siekiama nepabloginti situacijos socialiai jautriausioms visuomenės grupėms, tačiau įstatymo projekto kol kas nėra.
„Galbūt bus kažkokia iniciatyva, kad perkant mažiau taršų automobilį bus mažesni mokesčiai. Bet tai nebus drastiška, tai tėra žengimas į tam tikrą tvarką, kad žmonės turėtų interesą pirkti mažiau taršius automobilius“, – yra kalbėjęs R. Karbauskis.
Jis svarstė, kad jeigu įstatymas dėl taršių automobilių ir būtų priimtas, jis greičiausiai įsigaliotų tik nuo kitų metų vasaros.
Patarėjas abejoja, ar šis Seimas spės
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas portalui tv3.lt prieš kurį laiką sakė, kad dėl naujus mokesčių įstatymų projektus rengs Finansų ir Aplinkos ministerijų specialistai.
„Kiekvienais metais būna įvairiausių siūlymų ir ministrų kabinetas sprendžia, kas bus teikiama Seimui. Pavyzdžiui, pernai tai buvo kiek sumažinta NT mokesčio kartelė ir siūlymas dėl antrojo būsto apmokestinimo, kuris Seime mirė. Kas bus teikiama šiemet, dar neaišku, dėl to ir nėra paskelbti jokie įstatymų projektai.
Esu tikras, kad ir premjeras neturi jokių galutinių siūlymų, nes ir ministerijos komentuoja juos skirtingai. Ką jau kalbėti apie politinius sprendimus“, – paaiškino patarėjas.
Jo teigimu, labai tikėtina, kad artėjant kitų metų rinkimams jokie radikalesni siūlymai dėl mokesčių pakeitimų Seime nesulauktų pritarimo. Taigi, dabartinės diskusijos apie tai ir yra tik diskusijos. Tiek Aplinkos ministerijos vadovybės, tiek premjero svarstymai gali būti tik bendro pobūdžio.
„Gal, ir tik gal, vienkartinis mokestis perkant taršius automobilius atsiras. Tai buvo pernai svarstoma. O kokius siūlymus rudenį teiks ministerijos, reikėtų klausti jų pačių.
Galų gale nauji mokestiniai įstatymai gali įsigalioti tik praėjus pusmečiui nuo jų priėmimo. Pavasario sesija jau baigiasi, o jeigu įstatymai būtų priimti rudenį, tai labai tikėtina, kad ir taip įsigaliotų tik 2021 m., o tai reiškia naują Seimą ir naujus sprendimus“, – komentavo S. Malinauskas.
