Jolanta Grubliauskaitė
Prieš tris savaites dienraštyje „Šiaulių naujienos“ publikuota istorija apie 30 metų be pastogės gyvenančią 73-ejų metų benamę Onutę, besiglaudžiančią Šiaulių autobusų stotyje ir pinigėlius pragyvenimui renkančią Kryžių kalne, sukėlė smarkią diskusijų audrą.
Vieni smerkė moterį už tokį gyvenimo būdą, kiti kaltino valdžią, kad ši nesirūpina būsto neturinčiais asmenimis. Nuo publikacijos pasirodymo ne tik šiauliečiai, bet ir kitų miestų gyventojai, net užsienyje gyvenantys lietuviai suskubo siūlyti pagalbą ir domėjosi moters istorija.
Pasiūlė visapusišką pagalbą
„Norėjau paklausti, ar padėjote jai? Ar ji gauna pensiją? Kur yra jos sūnus? Kaip su dokumentais? Negi viskas taip ir baigsis, ji liks gatvėje? Labai prašau, atrašykite, ar jai viskas gerai. Jei būčiau Šiauliuose, pati padėčiau kaip galėčiau“, – laiške rašė ponia Ringolda.
Pagalbos ranką siūlė ir užsienyje gyvenantys lietuviai. Tomas Kapitkovas iš Prahos siūlėsi sukurti puslapį socialiniame tinklalapyje, patalpinti ten straipsnį, nuotraukas, kreiptis raštu į tarnybas, kad jos pasirūpintų mūsų istorijos veikėja. Tuo metu užsienyje gyvenanti Birutė Bond siūlė finansinę pagalbą, kad benamei Onutei būtų sutvarkyti dokumentai.
Viską į savo vėžes, atrodė, sustatė šiauliečio Juozo skambutis. Vyriškis papasakojo, kad jis ir du jo broliai prieš keletą mėnesių neteko mamos. Dideliame nuosavame name liko gyventi tik jų tėtis. Vyriškiai pasakojo, kad juo rūpinasi slaugė, kuri į namus kelis kartus per savaitę atneša maisto produktų, pagamina maistą, kurį senolis pats sugeba pasišildyti.
Šiauliečių šeima tikino, kad benamės Onutės istorija juos smarkiai sukrėtė, todėl jie pasitarė ir nusprendė, kad šiai moteriai dideliame name galėtų skirti laisvą kambarį, taip pat aprūpintų ją maistu, sutvarkytų dokumentus, leistų naudotis drabužiais, kurių name – apstu.
„Jei ji dar turi jėgų, galėtų knebinėtis darže ar sode. Turėdama noro, galėtų prisirinkti obuolių ir juos pardavinėti. Juk norisi, kad ir vyresniam žmogui būtų kažkokios veiklos“, – svarstė šiaulietis Juozas.
Prašė pakūrenti krosnį
Broliai tikino, kad ir jiems benamė galėtų padėti. „Namas didelis. Artėja šalčiai. Tėtis nebeturi sveikatos pakūrenti krosnį, todėl reikėtų, kad ryte ir vakare moteris ten sumestų malkas“, – dėstė pagalbą siūlantis šiaulietis.
Nieko nelaukdami nuskubėjome į stotį pasitarti, ar moteriai šis pasiūlymas tiktų. „O kaip jos šeima? Neateis jos sūnus, neišbarškins mūsų namo langų?“ – prieš peržengdami Šiaulių autobusų stoties slenkstį dar teiravosi broliai.
Benamė Onutė sutiko jiems papasakoti daugiau savo gyvenimo detalių. Moteris tikino, kad po Antrojo pasaulinio karo buvo atvežta į Šiaulių lagerį, vėliau buvo išgabenta į vaikų globos namus.
„Nieko nežinau, nei kas mano tėvas, nei kas mano motina“, – sakė ji. Onutė pasakojo, kad vėliau buvo išvežta dirbti į užsienį, o grįžusi susirado širdies draugą. Moteris nustebino, kad turi ne tik jau minėtą sūnų, kuris ją išvarė iš namų, bet ir dukterį. „Kai susipykau su sugyventiniu, nebegalėjau pasirūpinti savo vaikais, todėl juos atidaviau į internatą. Dėl šio mano poelgio jie supyko, todėl dabar bendraujame retai. Paskutinį kartą savo vaikus mačiau prieš 3-4 metus“, – teigė ji.
Nenori keisti savo gyvenimo būdo
Išgirdusi šiauliečio Juozo ir jo brolių pasiūlymą moteris pasimetė: „Negaliu dabar taip greitai apsispręsti.“ Susitarėme, kad rugsėjo pradžioje apsilankysime Šiaulių autobusų stotyje ir sudėliosime visus taškus ant „i“.
„Žinote, aš svarsčiau apie šį pasiūlymą, bet atsisakysiu. Aš noriu būti viena. Jeigu kokios malkinės, kurioje galėčiau pernakvoti, niekas nesiūlo, tada liksiu stotyje. Kiek man beliko gyventi“, – sakė ji.
Bandėme įtikinti, kad ir šiauliečio Juozo tėvo name ji turėtų atskirą kambarį, kad galėtų ir toliau važinėti rinkti išmaldą, jei jau be to savo gyvenimo neįsivaizduoja, kad sutvarkius dokumentus gautų pašalpą, bet moteris vis purtė galvą ir... pagalbos atsisakė.
Nustebę ir apimti dviprasmiškų jausmų palikome moterį likimo valiai, nes įkalbinti žmogų keisti gyvenimo būdą, kai jis to nenori – neįmanoma. Tiesa, benamė Onutė užsiminė, kad atsirado kelios šiaulietės, kurios prižadėjo padėti susitvarkyti jai dokumentus. Moteris sakė, kad už gautus pinigus žiemą bandys išsinuomoti kambarį kokiame nors pigiame viešbutyje, nes kraustytis į socialinį būstą ji taip pat nenori.
