„Mes iš esmės siūlome, kad MMA bruto, vadinamas „ant popieriaus“, galėtų kilti 70 eurų iki 800 eurų, o NPD – 200 eurų, kas būtų daug labiau subalansuotesnis pasiūlymas ir NPD tokiu būdu būtų padidintas iki 740 eurų. Mes tada neapkrautume verslo minimalios algos vien išmokėjimo našta, valstybė irgi prisiimtų dalį atsakomybės, nes dabar, kai kalbame, kad tik minimali alga spręs šią situaciją, tai mes iš esmės krauname sprendimą verslui“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ji.
Ministrės manymu, NPD yra pagrindinis pajamų augimo šaltinis, todėl reikėtų daugiau diskutuoti apie jo, o ne minimalaus atlyginimo didinimą.
„Kalbėdami apie MMA kėlimą mes norėtume, kad jis balansuotų su neapmokestinamojo dydžio augimu, mes tai matytume kaip pagrindinį žmonių pajamų augimo šaltinį, kai valstybė mažiau paima iš žmogaus mokesčio pavidalu ir palieka jam daugiau pinigų kišenėje. (...) Mano vertinimu, tai išmintingesnis sprendimas“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Liepą prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius sakė, jog NPD nuo kitų metų reikėtų didinti bent 100 eurų.
Šiemet Lietuvoje NPD siekia 540 eurų, o MMA – 730 eurų neatskaičius mokesčius arba 550 eurų „į rankas“.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas praėjusią savaitę teigė, kad 2023 metais minimali alga gali padidėti nuo 15 proc. iki 19 proc.
Liepą Lietuvos bankas pasiūlė, jog MMA kitąmet galėtų augti 18,9 proc. arba 138 eurais iki 868 eurų, tačiau tuo pat metu nurodė, jog dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo palaikytų atsargesnių sprendimų paiešką, pavyzdžiui, vėlesnį sprendimo dėl MMA priėmimą ar didinimą dalimis.
Trišalėje taryba pradėjo diskusijas šiuo klausimu, tačiau galutinį sprendimą dėl MMA turės priimti Vyriausybė.
