Švietimo ekspertai pristatys šių ir ateinančių metų valstybinių brandos egzaminų bei priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką, patars, kaip sėkmingai planuoti karjerą, atsakys į mokiniams, jų tėvams ir mokytojams rūpimus klausimus.
Taip pat bus kalbama ne tik apie artimiausių metų brandos egzaminus ir priėmimą, bet ir tai, kas svarbu šiųmetiniams II ir I klasių gimnazistams: pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai, dalykų pasirinkimai planuojant mokytis III gimnazijos klasėje.
Šiais metais visiems stojantiesiems bus taikomi vienodi minimalūs reikalavimai
2021 m. Seime priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės atitikti vienodus minimalius stojimo reikalavimus.
Norintiesiems studijuoti tiek valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose studijų vietose valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (netaikoma stojantiems į menų studijas) ir stojančiojo laisvai pasirinktą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina).
Trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis, jeigu bus stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas, jei bus stojama į kolegines studijas.
Visiems stojantiesiems reikės pasiekti ir mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų.
Atsiranda papildoma konkursinė eilė jaunuoliams iš socialiai jautrios aplinkos
Nuo 2024 m. atsiranda papildoma konkursinė eilė stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Ja galės naudotis jaunuoliai iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, našlaičiai, turintieji neįgalumą, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji praktinės veiklos patirties. Jiems bus keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai, t. y. reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus atitinkamu lygiu.
Pagal antrąją konkursinę eilę numatoma paskirstyti apie 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų į trumpąsias studijas, pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisąsias studijas.
Keičiasi brandos egzaminų sistema – atsiranda tarpiniai patikrinimai
Dabartiniai III klasės gimnazistai abitūros egzaminus laikys pagal kitokią tvarką. Dalį brandos egzamino jie išsilaikys šių mokslo metų pavasarį ir į egzaminą kitąmet galės ateiti jau žinodami, kad jis išlaikytas. III gimnazijos klasėje laikoma egzamino dalis dar vadinama tarpiniu patikrinimu. Jo metu galima gauti 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas apskritai būtų išlaikytas. Tai yra, surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus (iš 40 galimų) per tarpinį patikrinimą, abiturientas ateis į egzaminą žinodamas, kad valstybinis egzaminas jau išlaikytas, kad ir kiek taškų per jį surinktų.
III gimnazijos klasės mokiniai, jei jų netenkins gautas tarpinio patikrinimo rezultatas, tarpinius pasiekimų patikrinimus galės perlaikyti iš naujo 2025 m. pavasarį (IV gimnazijos klasėje), išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį tarpinį (kalbėjimo) patikrinimą.
Nuo kitų metų įvedamas slenkstinis PUPP balas
2024–2025 m. m. pagrindinis išsilavinimas bus įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius pasiekimų patikrinimą (PUPP) ne mažiau kaip 4 balais. Šiuo metu dešimtokui (II klasės gimnazistui) svarbu tik dalyvauti PUPP ir išlaikyti bent vienetu.
2024–2025 m. m. II gimnazijos klasės mokiniai pasitikrins lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos gebėjimus. Tautinių mažumų mokyklų mokiniams bus organizuojami ir gimtųjų kalbų PUPP. Jei dalyko pasiekimai bus įvertinti mažiau nei ketvertu, neišlaikyto dalyko pasiekimą bus galima perlaikyti dar tais pačiais metais.
