Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
"Estijos aukštųjų mokyklų įstatymas priimtas 1995 m. ir papildytas 2003 m. rugsėjo mėn. Kolektyvinė universiteto valdymo institucija yra universiteto taryba (council of university), kurios sudarymo tvarka ir veiklos būdai reglamentuojami universiteto statutu. Tarybos nariai yra rektorius, vicerektoriai, pedagoginio personalo ir mokslinio personalo atstovai, kiti asmenys, kurie nurodyti statute. "
"Rektoriaus rinkimų tvarką taip pat nustato statutas. Įstatymas tik nurodo, kad savo kandidatūrą į rektoriaus pareigas gali kelti Estijos pilietis, ėjęs ar einantis profesoriaus pareigas ir nesulaukęs 60 metų amžiaus. Rektorius pradeda eiti pareigas po to, kai prisiekia universiteto tarybai. Darbo sutartį su rektoriumi penkeriems metams universiteto vardu pasirašo vyriausias universiteto tarybos narys.
Patariančioji universiteto institucija, užtikrinanti universiteto ryšius su visuomene, yra valdyba (board of governors). Valdybos narių skaičių, jų kadencijos trukmę, darbo principus nustato ir valdybos narius skiria vyriausybė, išklausiusi universiteto nuomonę. Įstatymas nustato, kad valdyba turi teikti ministrui ir universiteto tarybai siūlymus dėl universiteto raidos ir kartą per metus pateikti visuomenei universiteto veiklos įvertinimą. Valdybos nariai turi teisę dalyvauti ir kalbėti universiteto tarybos posėdžiuose."
"Rektoriaus rinkimų tvarką taip pat nustato statutas. Įstatymas tik nurodo, kad savo kandidatūrą į rektoriaus pareigas gali kelti Estijos pilietis, ėjęs ar einantis profesoriaus pareigas ir nesulaukęs 60 metų amžiaus. Rektorius pradeda eiti pareigas po to, kai prisiekia universiteto tarybai. Darbo sutartį su rektoriumi penkeriems metams universiteto vardu pasirašo vyriausias universiteto tarybos narys.
Patariančioji universiteto institucija, užtikrinanti universiteto ryšius su visuomene, yra valdyba (board of governors). Valdybos narių skaičių, jų kadencijos trukmę, darbo principus nustato ir valdybos narius skiria vyriausybė, išklausiusi universiteto nuomonę. Įstatymas nustato, kad valdyba turi teikti ministrui ir universiteto tarybai siūlymus dėl universiteto raidos ir kartą per metus pateikti visuomenei universiteto veiklos įvertinimą. Valdybos nariai turi teisę dalyvauti ir kalbėti universiteto tarybos posėdžiuose."
Slovėnijoje, kuri 50 m. priekyje Lietuvo
Slovėnijoje "universiteto rektorių renka visu krūviu dirbantys universiteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai. Renkant rektorių teisę balsuoti turi visų universiteto padalinių studentų atstovai."
"Universitetai turi turėti dar vieną kolegialią instituciją svarbiausiems universiteto klausimams svarstyti. Tai akademinė asamblėja (academic assembly), kurią sudaro visi universiteto dėstytojai, moksliniai darbuotojai ir asistentai. Akademinė asamblėja renka senatą, teikia siūlymus dėl dekanų kandidatūrų, svarsto universiteto ataskaitą ir teikia senatui svarstyti siūlymus ir iniciatyvas. Jei visų dėstytojų, mokslinių darbuotojų ir jų asistentų universitete yra daugiau kaip 200, tai į akademinę asamblėją renkami atstovai, tačiau jų skaičius negali būti mažesnis nei 100."
"Trečioji universiteto institucija yra valdyba, sudaroma iš finansuotojų, mokslinio ir pedagoginio personalo, administracinio personalo ir studentų atstovų. Jos paskirtis – priimti sprendimus dėl universiteto sudaromų sandorių ir laiduoti, kad universiteto verslo veikla nepakenktų universitetui. Įstatyme nenurodyti reikalavimai, kai ši valdyba turėtų būti sudaroma."
"Universitetai turi turėti dar vieną kolegialią instituciją svarbiausiems universiteto klausimams svarstyti. Tai akademinė asamblėja (academic assembly), kurią sudaro visi universiteto dėstytojai, moksliniai darbuotojai ir asistentai. Akademinė asamblėja renka senatą, teikia siūlymus dėl dekanų kandidatūrų, svarsto universiteto ataskaitą ir teikia senatui svarstyti siūlymus ir iniciatyvas. Jei visų dėstytojų, mokslinių darbuotojų ir jų asistentų universitete yra daugiau kaip 200, tai į akademinę asamblėją renkami atstovai, tačiau jų skaičius negali būti mažesnis nei 100."
"Trečioji universiteto institucija yra valdyba, sudaroma iš finansuotojų, mokslinio ir pedagoginio personalo, administracinio personalo ir studentų atstovų. Jos paskirtis – priimti sprendimus dėl universiteto sudaromų sandorių ir laiduoti, kad universiteto verslo veikla nepakenktų universitetui. Įstatyme nenurodyti reikalavimai, kai ši valdyba turėtų būti sudaroma."
Siandien realiai pasirode horizonte du milijardai. Visa stumiamos reformos prasme tapo akivaizdi - teisingai paskirstyti lesas. Atitinkamu budu sukurti ekscelencijos centrai, apdorojama naujoji taryba, stumiami nauji tarybu formavimo budai. Viskas labai pasirode paprasta, pakako visa mokslo kokybe paversti formaliu vertinimu ikaitu, studiju ir mokslo kokybes reikalavimus paversti ,,neaiskiais mechanizmais" ir labiausiai nusipelne apdovanojimams tapo aiskus.
Keista... projektas, kai įvedamas studijų krepšelis ir laisva rinkos konkurencija tarp universitetų, kaip tik nuo pat vasaros ir tapo kritikos objektu ir kėlė didžiausius protestus. Dabar tas pats pateikiama kaip alternatyva! Tikrai keista, jei čia nebūtų Lietuva...
5% geriausius pažymius turinčių abiturientų mokysis nemokamai ir jie visi susirinks vienoj vietoj.
Kitose programose ar aukštosiose, tiksliau, visose kitose, bus studijos mokamos, t.y. bus lupami pinigai iš studentų kak nada. Be to, aukštosios stengsis išsilaikyti ir pritraukti kuo daugiau studentų, kad ir mažindamos kainas... Kaip nuo to pagerės studijų kokybė žino tik velnias ir konservai su librukais...
Kitose programose ar aukštosiose, tiksliau, visose kitose, bus studijos mokamos, t.y. bus lupami pinigai iš studentų kak nada. Be to, aukštosios stengsis išsilaikyti ir pritraukti kuo daugiau studentų, kad ir mažindamos kainas... Kaip nuo to pagerės studijų kokybė žino tik velnias ir konservai su librukais...
sudas tos reformos... tiek adomenas, tiek daujotis yra vienodi.
Tiesiog nera ka pridurti, komentatorius "atsimerkite" viska pasake. Rerformos reikia, bet ne tokios, o sita reforma nukreipta tik universitetu turo ispardavimui. O tam dar pasitelkiami "studentu atstovai", o jie durneliai nieko nesuprasdami ir uzkimba. Studentai jega - bet dabar ta jega griaunanti ir reikia ja stabdyti arba nukreipti tesingai, bet atrodo nera kam. Jei tik priesiniesi sitai reformai is karto klijuojama sovieto, stagnatoriaus, imituojancio moksla, atgyvenusio destytojo ir kt. etiketes.
Pirmiausia susigaudykime kokios jegos siekia "reformos"! Tai jegos, kurios is tikro turi itaka ir finansu ir ju, kaip verslininku tikslas yra universitetu turtas. Net atskiras istatymas tuo klausimu bus, nors apie ji niekas nesneka, istatymas leidziantis disponuoti turtu, kad galima butu nudisponuoti. Kaip LURK pirmininkas issireiske (informacija is straipnsio delfyje), paimsim kreditu ir suremontuosim laboratorijas. O kas kreditus atiduos ir imant kreditus remonto kaina isauga. Bet kaip zinia statybose korupcija didele, tai irengus laboratorija gali pasirodyti, kad is likuciu dar ir nama galima pastatyti. Kuo daugiau laboratoriju, tuo daugiau vertingu namu iskils akademinei nomenklaturai. Tegu kas nori taip galvoja, bet sitai rodo gyvenimas.
Na Vaidai bene busi teisus, eme X universitetas ir isrinko bloga rektoriu (o ar kitu budu paskirti tikrai bus geresni, tai niekas nezino) , o universitetas Y galvoja, mes asilo nerinksim, geriau liutas valdantis asilu minia, nei liutu minia valdoma asilo. Ir ziurek issirinke sau sazininga ir tinkama rektoriu, vykdo reformas, siekia kokybes ir ne nepastebi, kad tame universitete malonu dirbti, o kurybingam zmogui tai gali ir valgyt neduot, leisk tik dirbti. Cia gal paastrinau, valgyt visi norime.
Taigi universitetas issirinkes geresni rektoriu islos konkurencineje kovoje.
Bet tai dar ne viskas, nes gali ir nepavykti isrinkti gero. Tai kita karta pavyks, ziures akademine bendruomene isplestomis akimis ka renka, o tai jau ir pilietiskumo ir inteligencijos ugdymas, atsakomybes uz savo krasta ugdymas. O dabar ivairios reformu grupes taip ir draskosi, kaip cia nesuteikus akademinei bendruomenei balsavimo teises, ju aferas nesunkiai isryskins, tai ir nemegsta. Atidziai stebejau procesus VDU ir ka pamaciau? Pamaciau, kad akademine nomenklatura bijo demokratijos, nori tik komunistinio demokratinio centralizmo, tai prie ko priprate. O stai reformu grupes zengia dar toliau, arsiau kaip komunistai, tai jau naudojami bolsevikiniai metodai, tai yra plesikavimo stambiu mastu ir be gailescio. Gal kam reikia pavyzdziu? Na, kad ir strateginiu energetiniu objektu privatizavimas pusdykiai. Gal koki desimtmeti atgal, gamylos taip budavo privatizuojamos: Valstybe investuoja tarkim 100 milijonu, kad pagerinti bukle pries privatizavima, o parduoda na gal uz 30 milijonu geriausiu atveju. O gal kas galvoja kad bus cia su universitetais kitaip. Duok gariunu berniukams teises ir laisves, neliks nieko.
Auksciau paminetas pavyzdys su kreditais. Bus paimta tiek kreditu, taip pagerinta universitetu pastatu bukle, kad netures valstybe lesu ne sumoketi procentu nuo kredito, tai viskas ir atiteks kam? Na tam, kad dave kredita!
Pasiziurekite i nekilnojamo turto rinka visam pasaulyje ir pamatysite, nesugebi moketi procentu, netenki namo.
Bet svarbiausia idomu stebeti, kai "sudentai", profesoriai ir kitokia nomenklatura socialiniu partneriu pavadinimu, tiesiog spjauna akademinei visuomenei skreplius i akis, sakydami savo veikimu, kad esate siuksles nenusipelniusios net balsuoti universitete. Ar galima isivaizduoti didesnius iskrypelius? Gariunu valkatos valdys universitetus, tam kad pasiglemztu turta. Tai kur cia bus toji studiju kokybe?
Cia dar visokiu problemu yra universitetuose. Jos issprendziamos. Gal kita karta.
Na Vaidai bene busi teisus, eme X universitetas ir isrinko bloga rektoriu (o ar kitu budu paskirti tikrai bus geresni, tai niekas nezino) , o universitetas Y galvoja, mes asilo nerinksim, geriau liutas valdantis asilu minia, nei liutu minia valdoma asilo. Ir ziurek issirinke sau sazininga ir tinkama rektoriu, vykdo reformas, siekia kokybes ir ne nepastebi, kad tame universitete malonu dirbti, o kurybingam zmogui tai gali ir valgyt neduot, leisk tik dirbti. Cia gal paastrinau, valgyt visi norime.
Taigi universitetas issirinkes geresni rektoriu islos konkurencineje kovoje.
Bet tai dar ne viskas, nes gali ir nepavykti isrinkti gero. Tai kita karta pavyks, ziures akademine bendruomene isplestomis akimis ka renka, o tai jau ir pilietiskumo ir inteligencijos ugdymas, atsakomybes uz savo krasta ugdymas. O dabar ivairios reformu grupes taip ir draskosi, kaip cia nesuteikus akademinei bendruomenei balsavimo teises, ju aferas nesunkiai isryskins, tai ir nemegsta. Atidziai stebejau procesus VDU ir ka pamaciau? Pamaciau, kad akademine nomenklatura bijo demokratijos, nori tik komunistinio demokratinio centralizmo, tai prie ko priprate. O stai reformu grupes zengia dar toliau, arsiau kaip komunistai, tai jau naudojami bolsevikiniai metodai, tai yra plesikavimo stambiu mastu ir be gailescio. Gal kam reikia pavyzdziu? Na, kad ir strateginiu energetiniu objektu privatizavimas pusdykiai. Gal koki desimtmeti atgal, gamylos taip budavo privatizuojamos: Valstybe investuoja tarkim 100 milijonu, kad pagerinti bukle pries privatizavima, o parduoda na gal uz 30 milijonu geriausiu atveju. O gal kas galvoja kad bus cia su universitetais kitaip. Duok gariunu berniukams teises ir laisves, neliks nieko.
Auksciau paminetas pavyzdys su kreditais. Bus paimta tiek kreditu, taip pagerinta universitetu pastatu bukle, kad netures valstybe lesu ne sumoketi procentu nuo kredito, tai viskas ir atiteks kam? Na tam, kad dave kredita!
Pasiziurekite i nekilnojamo turto rinka visam pasaulyje ir pamatysite, nesugebi moketi procentu, netenki namo.
Bet svarbiausia idomu stebeti, kai "sudentai", profesoriai ir kitokia nomenklatura socialiniu partneriu pavadinimu, tiesiog spjauna akademinei visuomenei skreplius i akis, sakydami savo veikimu, kad esate siuksles nenusipelniusios net balsuoti universitete. Ar galima isivaizduoti didesnius iskrypelius? Gariunu valkatos valdys universitetus, tam kad pasiglemztu turta. Tai kur cia bus toji studiju kokybe?
Cia dar visokiu problemu yra universitetuose. Jos issprendziamos. Gal kita karta.
Visa valdžia Taryboms. Reikia suprasti, kad reikės tvarkingai "parduoti" universitetų ir institutų turtą (beveik 2 mlrd.), todėl reikalingas savas, kišeninis rektorius, be to reikia pasidalinti ES milijonus, skirtus AM ir t.t. įskaitant ir valstybės subsidijas. Žodžiu pinigėlių sočiai, tik reikia suformuoti savą ratą ir juos pasidalinti...tai ir visa Tarybų funkcinė paskirtis. Apie AM reformą ir kokybę jau niekas nekalba (sakoma, kad šiuos klausimus spręs Senatas - tegul pasikaria), visiems nusispjauti yra svarbesnių darbelių, be to, priimant kardinalius sprendimus, reikalingos prognozės bent iki 2016-2018 metų, o to Lietuvoje atlikti niekas negali. Taigi belieka pasidalinti pinigėlius ir ramiai laukti sekančios AM ir studijų "reformos".
Kur jūs žiūrėjote? Gal ne ten? Viskas labai preciziškai suformuluota, ieškokit iš naujo.
REKLAMA
REKLAMA
Aukštojo mokslo reformai – teisinis rūbas