Tarp asmenų, gavusių kalinių pagamintus daiktus ir už juos nesumokėjusių – finansų viceministro Aloyzo Vitkausko artimieji, buvęs Vidaus saugumo tarnybos vadovas Sergejus Madalovas bei Seimo nario buvusio tuometinio Seimo biudžeto ir finansų reikalų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko medžiotojų būrelis.
Kaltinimai – turto švaistymas, dokumentų klastojimas, kyšio davimas, apgaulinga apskaita
Laikinai Pravieniškių valstybinės įmonės direktoriaus pareigas ėję Jonas Raudeliūnas ir šios įstaigos direktoriaus pavaduotoju buvęs Vytautas Pitkauskas taip pat kaltinami iššvaistę turtą, klastoję dokumentus, davę kyšį ir apgaulingai tvarkę buhalterinę apskaitą. Bylos duomenimis, įmonės, kurioje buvo įdarbinami Pravieniškių pataisos namuose kalintys asmenys, vadovai, kaliniams užsakydavo pagaminti įvairius baldus, medžioklės bokštelius, kurie vėliau atitekdavo įtakingiems politikams ir valdininkams.
Tiesa, kaip BNS sakė prokuroras Valentinas Alekna, nėra duomenų, kad įtakingi asmenys būtų žinoję, jog iš jų tikimasi ko nors mainais.
„Mes neturime duomenų, kokiu pagrindu, už ką, ką pažadėjo – ar kažkokias paslaugas, ar tiesiog priėmė dovanas, o kažkas neišrašė sąskaitos, kažkodėl laukė ilgai. (...) Jie susitarė žodžiu, kad apmokės – kai kurie nesusitarė, kiek tiksliai mokės, bet buvo įsitikinę, kad tai bus pigiau nei rinkoje, nes nuteistųjų darbas, įmonė nelabai kvalifikuotą darbą atlieka, ir laukė, kada gi visgi kas nors pasiteiraus jų dėl atlyginimo. Kai pradėtas buvo ikiteisminis tyrimas, atsirado tokių, kurie susimokėjo“, – BNS sakė prokuroras.
Jis nenorėjo įvardyti, kurie iš šių asmenų už darbą vėliau atsiskaitė.
Laiptai – S. Madalovui, bokštelis – B. Bradausko būreliui
Epizodai, kuriais kaltinami J.Raudeliūnas ir V.Pitkauskas vyko 2012–2013 metais. Bylos duomenimis, vienas brangiausių atliekamų darbų buvo laiptų gamyba tuometinio Viešojo saugumo tarnybos vadovo Sergejaus Madalovo namuose. Pravieniškių valstybinė įmonė pasamdė darbininką, kuris S.Madalovo namuose įrengė laiptus. Už medžiagas ir darbą šiam asmeniui buvo atsiskaitoma iš Pravieniškių valstybinės įmonės sąskaitos, nurodant, kad iš jo buvo įsigyjamos įvairios medžiagos. Bylos duomenimis, bendra šių darbų vertė siekė daugiau kaip 17 tūkst. litų (4,9 tūkst. eurų), o S.Madalovo žmona už juos įmonei sumokėjo tik apie 5 tūkst. litų (1,4 tūkst. eurų).
Taip pat kaltinime nurodoma, kad J.Raudeliūnas siekė pagerinti santykius su Seimo nariu socialdemokratu Broniumi Bradausku, kuriam padovanojo medžiotojų bokštelį. Bylos duomenimis, kalbėdamas telefonu su gerus santykius su Seimo nariu palaikančiu verslininku, J.Raudeliūnas sutarė padovanoti bokštelį, kurį pagamino Pravieniškių kaliniai.
Pats B.Bradauskas BNS sakė, kad bokštelį pastatyti pasiūlė drauge su juo medžiojęs asmuo, tačiau jis buvo įrengtas ne jam, o jo medžiotojų būreliui, valstybiniame miške.
„Čia yra jokiu būdu ne man – jis stovi valstybinėje žemėje, du kartus jau buvo nuverstas. (...) Jį atvežė ne kalėjimo kažkas ir ne man, o būreliui, klubui. Padovanojo verslininkas – buvo medžioti pakviestas pas mane į klubą, jam nepatiko bokštelis kažkoks ir jis sako žinai, aš tau atvešiu bokštelį. Sakau – vežk, jeigu nori. Jis atvežė bokštelį, mes jį pastatėm. Tai grynai klubo bokštelis ir aš nežinojau, ar kalėjime jis jį darė, ar kur kitur“, – kalbėjo Seimo narys.
Jis sakė buvęs šioje byloje apklaustas ir paskyręs žmogų, kuris bylą tiriančius teisėsaugininkus vežėsi parodyti, kur stovi minėtasis bokštelis.
Stogas – viceministro A. Vitkausko motinos namui
Dar viename šios bylos epizode minima finansų viceministro Aloyzo Vitkausko pavardė. Pravieniškių kaliniai, bylos duomenimis, tvarkė jo mamai ir seseriai priklausančio namo stogą. Siekiant pagrįsti 9 tūkst. litų (2,6 tūkst. eurų) kainavusio stogo pirkimo išlaidas valstybės įmonės vadovai, bylos duomenimis, suklastojo dokumentus.
Pasak prokuroro, dėl šių darbų buvo tariamasi per Kazį Raudeliūną, taip pat teisiamą šioje byloje, kuris pažinojo viceministro aplinkai artimus žmones.
„Duomenų, kad viceministras suvokė, kad jo interesais kažkas prašys kažkokių paslaugų, mes neturime“, – sakė prokuroras.
Jo teigimu, kaliniams už šiuos darbus buvo apmokama bendra tvarka, todėl jie negalėjo įtarti, kad yra siunčiami padirbėti už dyką.
„Jie buvo išvežti, bet visur dokumentuose nurodoma – baldų rinkimas. Tai reiškia, kad buvo slėpta jų panaudojimo vieta ir tikslas“, – sakė V.Alekna.
Advokatai prašo tikslinti kaltinamąjį aktą
Antradienį Kauno apygardos teismas šioje byloje perskaitė kaltinamąjį aktą, tačiau advokatai pateikė prašymą bylą grąžinti prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto. Kaltinamųjų ir jų atstovų teigimu, byloje trūksta duomenų apie konkretesnį inkriminuojamų nusikalstamų veikų įvykdymo laiką, jis surašytas neaiškiai.
Teismui paklausus, ar pripažįsta savo kaltę, J.Raudeliūnas tvirtino, kad kaltinimas jam nesuprantamas ir neaiškus, o savo kaltę neigė. V.Pitkauskas teigė pripažįstantis ją iš dalies – pasak jo, dokumentai galėjo būti tvarkomi neskaidriai ir neaiškiai, bet žalos, kaltinamojo teigimu, tai nepadarė.
„Iš esmės visi darbai buvo atliekami, aš manyčiau, kad teisės aktų normose, kas buvo leidžiama valstybės įmonėse. Gal dokumentai buvo forminami ne taip, bet žalos nebuvo padaryta – viskas buvo atsiskaityta viena ar kita forma, mokesčiai sumokėti“, – teismo posėdyje kalbėjo V.Pitkauskas.
Panašios pozicijos laikėsi ir trečias kaltinamasis – Kazys Raudeliūnas, kurio teigimu, visi atliekami darbai buvo teisėti.
Nutartį dėl advokatų prašymo teismas ruošiasi skelbti kitame posėdyje, kuris numatytas gruodžio 14 dieną.
