Prabėgo metai, kai Aukščiausiojo Teismo pirmininku tapo Gintaras Kryževičius (48 m.). Neseniai jis ėmė vadovauti ir teismų savivaldai – Teisėjų tarybai. „Akistatai“ duotame interviu G. Kryževičius dalijasi mintimis, kokius planus per tuos metus pavyko įgyvendinti ir kas dar bus keičiama teismų sistemoje.
– Prieš metus turėjote idėjų pagerinti teismų įvaizdį. Jeigu neobjektyviai nušviečiamas teismų darbas, išaiškinti tiesą žurnalistams...
– Deja, ta mano idėja subliuško. Mane įtikino kolegos, jog neverta dar labiau aštrinti konflikto. Stebiu laidas, kurios dabar rodomos per TV. Ar įmanoma diskutuoti su tokiais žurnalistais? Juk akivaizdu, kad tai užsakomos laidos – neprofesionalu, apie jokią objektyviąją ar tiriamąją žurnalistiką nėra nei kalbos. Taigi nemanau, kad reikia leistis iki tokio lygio.
– O kokius planus pavyko įgyvendinti?
– Manau, kad darbų nudirbti pavyko nemažai. Štai nuo sausio 1-osios pradedamas naujas projektas – jungiame visus teisėjų padėjėjus į Teisės tyrimų apibendrinimo departamentą. Nuo šiol teisėjas neturės „nuosavo“ padėjėjo. Bus koordinatoriai, kurie iš esmės ir kontroliuos, ir skirstys padėjėjams darbus.
Iki šiol Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamentas buvo skirtas teismų praktikai bendrinti, problemoms išryškinti ir buvo tarsi jungtis tarp mūsų ir tarptautinių teismų, kitų šalių tam tikrų analizių vertinimų.
Apjungdami visus padėjėjus į departamentą, kartu keliame ir didesnius reikalavimus – jie privalės kelti ir savo profesinį lygį. Standartizuojame, kas privaloma pateikti teisėjui prieš bylos nagrinėjimą. Vienas iš reikalavimų – pateikti teisėjui ir savo nuomonę, kaip toji byla, jo nuomone, gali būti išspręsta. Kita vertus, tai turėtų ir žymiai palengvinti teisėjų darbo krūvį.
– Bet juk dabar padėjėjų trūksta ir kartais vienu padėjėju dalijasi 2 ar net 3 teisėjai...
– Mes ir nesiekiame, kad teisėjai turėtų po padėjėją. Lietuvos teismuose teisėjų darbo krūvis labai nevienodas. Tarkime, Vilniaus apylinkių teismuose vienas teisėjas per metus išnagrinėja apie 1000 bylų, o provincijoje – gerokai mažiau. Anksčiau buvo užprogramuota, jog kiekvienas teisėjas turi turėti po padėjėją ar net daugiau. Šiuo metu, esant tokiai ekonominei situacijai, toks variantas nebetinka.
Teisėjų Taryboje esame ne kartą svarstę ir nutarėme, jog geriausias variantas – darbo krūvį reguliuoti per padėjėjų institutą. Taigi jeigu pripažįstame, kad padėjėjas padaro pusę teisėjo darbo, tai tiems teisėjams, kurie nagrinėja daug bylų, bus skirtas jau ne vienas padėjėjas, bet gal ir visa komanda. O tuose teismuose, kur darbo žymiai mažiau, tai, tarkime, 4 teisėjams pakaks ir vieno padėjėjo. Tuo siekiame, kad teisėjai daugiau vadovautų intelektualinei veiklai, o visą techninį darbą atliktų padėjėjai.
Kita vertus, tokia padėjėjų rotacija leis mums objektyviau juos įvertinti – ko kiekvienas yra vertas kvalifikacine prasme.
– Teisėjų darbo krūvių problemas bandyta spręsti ir perskirstant etatus...
– Taip, kai kurie teismai gavo papildomų etatų. Dabar yra pateikti labai radikalūs siūlymai dėl galimybės esant būtinumui perkelti teisėjus ne trumpiau nei metams iš vieno teismo į kitą.
Gaila, tačiau kol kas pagal teismų doktriną negalima teisėjo perkelti į kitą teismą ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Ir tik kartą per 3 metus. O juk sudėtingos – ypač baudžiamosios – bylos trunka ilgiau nei 6 mėnesius. Arba, tarkime, teisėjas išeina auginti vaikų metams kitiems, o jo etato niekas negali net laikinai užimti. Tai šiuo atveju pagelbėtų iš kito teismo perkeltas teisėjas.
Siūlėme ir dar vieną variantą (tik kol kas šis pasiūlymas dar nesvarstytas Seime) – kad būtų galima perkelti teisėjus nuolatiniam darbui, jei kuriame nors teisme labai padidėja darbo krūvis.
– Nuo sausio 1-osios apylinkių teismai gauna „porciją“ naujų administracinės teisės pažeidimų bylų, kurios iki šiol buvo nagrinėjamos administraciniuose teismuose. Taigi darbo krūviai dar padidės...
– Taip, bet nežymiai. Bus taikomas vienas toks revoliucinis mechanizmas – susitaikymo su valstybe procedūra – administracinis nurodymas. Jį galima taikyti, kai sankcija už pažeidimą neviršija 3000 litų ir nėra numatyta kitų alternatyvių nuobaudų. Be to, tai turi būti pirmas pažeidimas ir neturi būti padaryta materialinė žala.
Nuo sausio 1-osios policininkas pažeidėjui privalės pasiūlyti per 10 dienų susimokėti pusę minimalios baudos (įprastai skiriamas baudos vidurkis) ir tuo administracinė procedūra baigiama. Jeigu nesutinka, rašomas protokolas, siunčiama į teismą ir pan. Naujasis mechnizmas turėtų būti efektyvus, nes, manau, didžioji dauguma žmonių sutiks mokėti mažesnę sumą. Tai rodo ir kitų valstybių praktika. Pavyzdžiui, Prancūzijoje net 19 000 tokių bylų pasibaigia administraciniais nurodymais.
Apskaičiuota, jog apylinkių teismuose vieno teisėjo krūvis dėl šios reformos per metus padidės tik maždaug 10 bylų. Tai labai nežymus skaičius. Be to, kuriamas mechanizmas, kaip perkelti teisėjus, darbo krūviui sumažėjus, iš administracinių teismų į bendros kompetencijos ar apygardų teismus, nes daug tokių bylų atkeliaus ir į apygardų teismus – kaip į apeliacinę instanciją.
Taip pat Teisėjų tarybos jungtinė darbo grupė dirba prie didelio projekto, kaip optimizuoti teismų darbą. Norime sužinoti, ar racionaliai panaudojamos biudžeto lėšos ir ar pagrįstai jos planuojamos.
– Pirmosios instancijos teismai tiesiogiai susiduria su žmonėmis, tačiau darbo sąlygos kai kuriuose iš šių teismų tiesiog baisios. Ar teismų savivalda imsis spręsti šiuos klausimus?
– Pastaruoju metu iš esmės pasikeitė Teisingumo ministerijos požiūris į ilgalaikes investicijas. Yra pamąstymų, kad galbūt verta pirkti nuomos paslaugą – taip dirba nemažai užsienio valstybių teismų. Mums neturėtų rūpėti ūkiniai reikalai. Šiuo metu kapitalinėms investicijoms skiriami maži pinigai – maždaug 5 milijonai litų per metus – ir jokio naujo pastato už juos pastatyti neįmanoma. Neseniai apskaičiuota, jog pastatyti Tauragėje naują teismą kainuotų 9 milijonai litų. Tai neracionalu – vienas teismas sunaudotų visiems teismams skiriamus pinigus. O už tokius pinigus nuomotis jau būtų galima ir galbūt ne vieną pastatą.
Štai kad ir Aukščiausiasis Teismas – tokio baisaus teismo pastato nėra niekur. Sovietinis reliktas. Tačiau kol kas – jokių šansų pastatyti reprezentatyvų teismą. Taigi lieka galimybė prašyti Teisingumo ministerijos nuomoti kokį nors pastatą.
– Neseniai Jums patikėtas ir teisėjų savivaldos – Teisėjų tarybos – vadovo postas. Kokie laukia pokyčiai?
– Labai noriu, kad darbas Teisėjų taryboje būtų kolektyvinis ir konstruktyvus. Komanda suburta puiki. Tačiau Teisėjų tarybos veikloje dalyvaujantys teisėjai (turiu mintyje iš kitų miestų į jos posėdžius atvažiuojančius eilinius teisėjus) turėtų gauti mažesnį nagrinėjamų bylų kiekį.
Konstitucinė doktrina sako, jog darbas savivaldos institucijose yra dalis tiesioginio teisėjo pareigų vykdymo. Šiuo metu iš regionų atvažiavę žmonės kartais sunkiai persijungia į bendrų reikalų sprendimą – jie tiesiog į tuos parengtus klausimus neturėjo laiko įsigilinti. Be to, labai trūksta narių aktyvumo.
– Apylinkių teismų teisėjai siekia, kad Teisėjų taryboje būtų daugiau jų atstovų (šiuo metu iš 21 nario yra tik 3 teisėjai iš apylinkių teismų), nes teisėjų bendruomenės daugumą ir sudaro pirmosios instancijos teismų teisėjai. Kaip bandysite spręsti šį klausimą?
– Teisėjų tarybos formavimo principai apibrėžti įstatymu. Ten pasakyta, jog teismų savivaldoje daugumą turi sudaryti teisėjai iš aukštesnių pakopų teismų. Pripažįstu – mes kažkiek pamirštame „jaunesniuosius“...
Aš matau būdą, kaip įtraukti apylinkių teismų teisėjus į teisėjų savivaldos veiklą. Mes galime sudaryti komisijas, darbo grupes ir taip įtraukti šiuos teisėjus į savivaldos klausimų sprendimus, nagrinėjimus. Tarybos reglamentas tai leidžia. Jau teikiame pasiūlymus, kaip tai padaryti.
Turime tikslą decentralizuoti valdymą – visas pagrindines sprendimo funkcijas, sprendimo teisę perduoti tiems teisėjams, kurie atvažiuoja į Teisėjų tarybos posėdžius iš regionų. Štai, pavyzdžiui, gaunamas iš Klaipėdos kokio nors piliečio skundas, adresuotas Teisėjų tarybos pirmininkui. Tačiau Klaipėdoje yra šios tarybos narys – šiuo atveju Klaipėdos apygardos pirmininkas. Tai jis ir turėtų nagrinėti šį skundą, o po to paaiškinti Teisėjų tarybai situaciją ir tai, kaip išspręsti šį klausimą.
– Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Aurelija ŽUTAUTIENĖ
TIK FAKTAI:
Per metus Lietuvos teismuose išnagrinėjama apie 350 000 bylų.
Skundžiama tik 5 proc. Lietuvoje išnagrinėtų bylų. Iš jų 85 proc lieka galioti sprendimai, kurie priimti.
