Dėl kaltinimų sukčiavimu ir piktnaudžiavimu Š. Narbutas buvo išteisintas visų instancijų teismuose. Tačiau dėl bylinėjimosi išlaidų teismai priėmė skirtingus sprendimus.
Išteisintasis pateikė kasacinį skundą LAT, jis sprendžia dėl kiekvieno skundo priėmimo.
Teismo atstovė Rimantė Kraulišė Eltą informavo, kad Š. Narbuto skundas buvo priimtas balandžio 24 dieną.
„Pateikiau kasacinį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi apeliacinės instancijos teismas, mano vertinimu, nepagrįstai atsisakė priteisti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir tas, kurias priteisė pirmosios instancijos teismas“, – Eltai teigė Š. Narbutas.
Pasak jo, Apeliacinis teismas nepagrįstai nevertino pateiktų ir byloje esančių įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų ir nepagrįstai nepripažino, kad visos patirtos išlaidos buvo apmokėtos iš jam nuosavybės teise priklausančių lėšų.
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš valstybės išlaidas
Vilniaus apygardos teismas, 2023 m. gegužę išteisindamas Š. Narbutą, nusprendė jam priteisti 16 tūkst. 811 eurų proceso išlaidų, jas turėjo apmokėti valstybė.
Tačiau bylą pagal prokuroro skundą apeliacine tvarka šiemet išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad proceso išlaidos išteisintajam negali būti priteistos.
Lietuvoje egzistuoja tvarka, kad išteisintam asmeniui valstybė sumoka išlaidas, patirtas samdantis advokatą, taip pat kitas per bylos tyrimą patirtas išlaidas.
Prokuroras Gintaras Jasaitis nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš valstybės pinigus išteisintajam, motyvuodamas tuo, kad išteisintasis jokių išlaidų nepatyrė, nes už teisinę pagalbą buvo apmokėta lėšomis, surinktomis iš kitų žmonių per lėšų pritraukimo platformą. Per internetines sutelktinio finansavimo kampanijas Š. Narbutas surinko daugiau nei 70 tūkst. eurų.
Apeliacinis teismas išteisintajam buvo pasiūlęs pateikti papildomus duomenis apie tikslią turėtų procesinių išlaidų sumą, tačiau tokių duomenų Š. Narbutas nepateikė.
„Vadovaudamasi minėtu Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu ir nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priteisti išteisintajam Š. Narbutui iš valstybės išlaidas, kurių jis realiai nepatyrė“, – paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas.
Š. Narbutas Apeliacinio teismo prašė jam priteisti iš valstybės daugiau nei 3,5 tūkst. eurų – už advokato paslaugas nagrinėjant bylą šiame teisme. Tačiau trijų teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tenkinti išteisintojo prašymą ir priteisti iš valstybės jo naudai apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindo nėra, kadangi išteisintasis neneigė, kad šias išlaidas apmokėjo lėšomis, surinktomis per internetinio lėšų pritraukimo platformą, todėl faktiškai nurodytos išlaidos nebuvo patirtos.
„Pasielgęs priešingai, apeliacinės instancijos teismas nukryptų nuo aptartos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, toks sprendimas neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų bei prilygtų nepagrįstam išteisintojo praturtėjimui, todėl šiuo atveju prašomos priteisti iš valstybės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos“, – rašoma teisėjų Lino Šiukštos, Aušros Bielskės ir Vitalijos Norkūnaitės nutartyje.
Išteisino dviejų instancijų teismai
ELTA primena, kad dviejų instancijų teismai Š. Narbutą visiškai išteisino dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus. Tuo metu Generalinė prokuratūra laikėsi pozicijos, kad išteisinimas yra visiškai nepagrįstas.
Prokuroras G. Jasaitis Apeliacinio teismo prašė žemesnės instancijos teismo nuosprendį panaikinti, Š. Narbutą pripažinti kaltu dėl dviejų nusikaltimų ir skirti jam 75 tūkst. eurų baudą bei priteisti per 303 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai.
Išteisinamąjį nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, jog Š. Narbuto veikla, ieškant trūkstamų medicinos priemonių tiekėjų, gilinantis į jų siūlomų priemonių parametrus, siūlant šiuos tiekėjus ir jų turimas medicinos priemones Lietuvos kompetentingoms institucijoms, taip pat tarpininkaujant tarp tiekėjų ir institucijų įsigijimo procese, nekelia abejonių dėl tokios veiklos teisėtumo.
Teismas taip pat konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog Š. Narbutas bylai aktualiu laikotarpiu buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, tai yra, buvo paskirtas Vyriausybės atstovu ar nešališku ekspertu.
Pasak Vilniaus apygardos teismo, byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, kad Š. Narbutas gavo Vyriausybės atstovų nurodymus dalyvauti derybose su Kinijos gamintojo „Sansure Biotech“ atstove Ispanijos įmone „PMS International“ dėl COVID-19 testų įsigijimo Lietuvos Vyriausybės vardu.
Apygardos teismas konstatavo, kad per derybas Š. Narbutas veikė kaip Ispanijos įmonės „PMS International“ atstovas pagal jų sudarytą komercinio atstovavimo sutartį. Joje Š. Narbutui buvo numatytas euro už vieną testą, parduotą Lietuvai, atlygis. Jį Ispanijos įmonė jau buvo įskaičiavusi į Lietuvai pasiūlytą kainą, jis buvo sumokėtas Š. Narbutui iš „PMS International“ priklausančių lėšų.
Be to, teismas nusprendė, kad byloje neįrodyta, jog be tarpininkavimo mokesčio COVID-19 testų kaina Lietuvai būtų buvusi mažesnė, Š. Narbutas įgijo „PMS International“ priklausančias lėšas, bet ne Lietuvos biudžeto lėšas.
Š. Narbutas kaltintas, kad 2020 metų kovą–liepą gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.
Susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir minėtas 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.
EŽTT įžvelgė pažeistas teises
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra nutaręs, kad buvęs POLA vadovas Š. Narbutas 2020 m. Specialiųjų tyrimų tarnybos buvo sulaikytas, pažeidžiant įstatymus, tai yra buvo pažeista asmens teisė į laisvę ir saugumą. Teismas kartu nusprendė, kad Š. Narbutui taikytas turto areštas buvo neproporcingas.
EŽTT taip pat nutarė, kad Lietuvos valdžios institucijos, pranešusios apie tyrimą dėl COVID-19 reagentų pirkimo, negalėjo atskleisti Š. Narbuto tapatybės.
Teismo sprendimu Lietuva Š. Narbutui turi sumokėti 768,94 euro turtinei žalai atlyginti, taip pat sumokėti 26 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimui.
