Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat – Kelpša tvirtina, kad Europoje prasidėjusi asociacijos „Europos grupė už gyvūnus“ parašų rinkimo iniciatyva „CAGE FREE EU“ siekia inicijuoti svarstymus Europos Komisijoje dėl bet kokių narvų bei aptvarų naudojimo žemės ūkyje.
„Manau, tai neatsitiktinai vyksta, nes kitąmet vyks Europos Parlamento (EP) rinkimai ir čia yra labai geras „dvasios penas“ populistams, nes nebūnant įtakingu politiku ir grojant žmonių jausmais, įmanoma surinkti nemažai sekėjų feisbukuose. Tikėtina, kad šį arkliuką panaudos nemažai kandidatų į EP, taip pat ir į nacionalinius parlamentus“, – per spaudos konferenciją pirmadienį svarstė Č. Tallat-Kelpša.
Anot jo, parašų rinkimo iniciatoriai siekia priemonių, kurios kai kurioms gyvulininkystės sritims yra neįmanomos taikyti, taip pat brangintų produkciją.
„Bijau, kad tokia kampanija grojant žmonių jausmais nebūtų panaši į „Brexit“ ar į Lietuvoje vykusias kampanijas prieš energetiką, kitus projektus, kad po kažkiek metų žmonės atsibus ir sakys: kaip čia atsitiko, kad mes taip padarėme“, – pridūrė jis.
Susivieniję gyvūnų augintojai taip pat aptarė visuomeninės organizacijos „Tušti narvai“ akcijas viešinant šokiruojančias sužalotų žvėrelių nuotraukas ir vaizdo įrašus iš, kaip teigiama, Lietuvos žvėrelių fermų. Pasak Č. Tallat-Kelpšos, asociacija kreipėsi į prokurorus dėl šmeižto, taip pat dėl gyvūnų gerovės gynėjų patekimo į fermas be leidimo.
„Tuščių narvų“ paviešintoje medžiagoje matyti, kaip narvuose laikomos audinės drasko ir kandžioja vienos kitas, kai kuriais atvejais tai baigiasi gyvūnėlių žūtimi. Teigiama, kad vaizdai filmuoti Kaišiadorių, Utenos, Zarasų, Rokiškio ir Širvintų rajonuose. Medžiaga perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, tačiau jos atstovai teigia iš keliasdešimties tūkstančių patikrintų gyvūnų fermose užfiksavo tik kelis apdraskytus.
Č. Tallat-Kelpšos teigimu, Lenkijos žvėrelių augintojų asociacija yra padariusi įrašų, kai minėtos organizacijos atšakos Lenkijoje atstovai, naktimis patekę į fermas, tyčia provokuoja, dirgina gyvūnus, perkelia juos į svetimus narvus, kad šie susipjautų. Tokie atvejai, anot jo, užfiksuoti ir Danijoje, todėl Lietuvos žvėrelių augintojų atstovas neatmetė, kad tai daryta ir Lietuvoje.
„Diletantiškos iniciatyvos atsisakyti gyvūnų laikymo narvuose ar aptvaruose teoriškai skamba kilniaširdiškai. Tačiau tiesioginė reali tokių fantazijų įgyvendinimo pasekmė – dar didesnis nedarbas, maisto produktų trūkumas ir maisto trūkumas“, – kolegoms pritarė ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Vytautas Tėvelis pabrėžė, kad 2008-aisiais Europos Komisijos išleistame komunikate pagerintos paukščių auginimo sąlygos – trečdaliu padidinti aptvarai, pagerintos galimybės pasiekti pašarą, girdyklas, įrengtos laktos.
Remdamasis apklausomis, jis tikina, kad 90 proc. vartotojų Lietuvoje renkasi pigiausius, t. y. narvuose laikomų, o ne brangesnius aptvaruose gyvenančių vištų kiaušinius. Anot jo, norint paleisti vištas iš narvų, paukštininkystės sektoriui reikėtų mažiausiai 35 tūkst. hektarų naujo ploto, naujų pastatų.
„Investavo, kad senuosius narvus pakeistų į jaunus, milijoninės sumos mokamos kreditams. Dabar, kai reikalaujama paleisti vištas – tai naujus narvus išmesime? (...). Taip, vištos bus laimingos, bet nelaimingas bus pirkėjas“, – tikino V. Tėvelis.
Po pasirodžiusių „Tuščių narvų“ pranešimų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ėmėsi neeilinių patikrinimų fermose – anot Č. Tallat-Kelpšos, tiesioginių gyvūnų gerovės pažeidimų nerasta, o nustatyti trūkumai buvo „mažareikšmiai“.
Žemės ūkio viceministrės Ausmos Miškinienės teigimu, skundų dėl gyvūnų gerovės daugėja: pernai jų buvo 1300, šiemet, per aštuonis mėnesius sulaukta 855. Apie trečdalis visų skundų pasitvirtina.
Viceministrė pabrėžė, kad visuomenininkų rūpestį gyvūnų gerove ministerija „vertina labai teigiamai“, nes tai reikšminga rengiant naujus teisės aktus. Kartu ji pažymėjo, kad rimti pažeidimai, t. y. pašarų trūkumas, per mažos patalpos, dažniausiai nustatomi mažesniuose ūkiuose.
„Tikri stambūs prekiniai ūkiai ekonomiškai yra daug investavę į gamybą, gyvūnų gerovę, tad pažeidimai daugiausia fiksuojami vidutiniuose, mėgėjiškuose ūkiuose, kuriuose trūksta ekonominių resursų investuoti, gauti rezultatą, trūksta žinių“, – sakė viceministrė.
