Aplinkos ministerija ruošia naujus įstatymus, kuriais remiantis bus bandoma stabdyti plitimą. Sosnovskio barštis kenksmingas ne tik gamtai, bet ir žmogui. Sultys sukelia nudegimus ir alergiją.
Netoli Marijampolės esančiame Katiliškių kaime, prie buvusio kolūkio fermų daugybę metų veši Sosnovskio barštis. Kai kurių aukštis – beveik penki metrai. Jau daugybę metų bandoma išnaikinti šį įspūdingai atrodantį augalą, tačiau kol kas nesėkmingai.
Specialistai sako, kad Sosnovskio barščiai sparčiai plinta ir užima vis naujus plotus. Vienas augalas išbarsto keliasdešimt tūkstančių sėklų, tad plitimą sunku suvaldyti. Koks Lietuvos plotas yra užkrėstas šiais invaziniais augalais – tikslių duomenų nėra. Tačiau, manoma, kad apie dešimt tūkstančių hektarų.
Pastaraisiais metais į kovą su šiuo augalu kyla ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos Sąjungos šalys, nes Sosnovskio barštis plinta visoje Europoje. Šalys narės įpareigotos kuo skubiau rengti kovos planus. Prie Marijampolės esančios Šunskų seniūnijos seniūnas Rimantas Lekeckas kovą su šiuo augalu vadina kova su vėjo malūnais. Jau daug metų vis bandoma jį naikinti.
„Mums jau rankos svyra. Nes kol kas, pagal turimus ir skiriamus išteklius, tai mes su šituo invaziniu augalu pralošiame kovą, nes tai turi būti sistemingas darbas. O mes – vienur kitur ir nepakanka nei lėšų“, – kalbėjo R. Lekeckas.
Sosnovskio barštis pavojingas ir gamtai, ir žmogui. Štai Katiliškių kaimo gyventojas Eugenijus sako, kad pats daug metų vis stengiasi susidoroti su šia pavojinga rūšimi. Pavasarį, kai tik augalas išdygsta, savo teritorijoje juos šienauja traktoriumi. Vyras sako, kad ne kartą augalo sultys nudegino.
„Pjaunant traktoriumi, be kabinos, tai eini praustis iš karto. Nes graužia odą tiesiog. Jau ,,trimeriu‘‘ aš jų neinu pjauti. Tik traktoriumi. Nepatartina turbūt“, – pasakojo Eugenijus.
Kol kas Lietuvos savivaldybės su šiuo augalu kovoja kaip išmano. Štai Marijampolė žada imtis privačių sklypų savininkų. Jei jų teritorijoje vešės Sosnovskio barštis, bus taikomos sankcijos.
„Yra siūlymas savininkams, kurie pretenduoja į žemės mokesčio lengvatas, ar nuomininkams. Jei pretenduoja į tokias lengvatas, bet jų sklypai neprižiūrimi, yra aptinkama Sosnovskio barščių, tai lengvatų neteikti, kol jie nesusitvarko“, – teigė Marijampolės vicemeras Paulius Marozas.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad ministerijoje šiuo metu yra ruošiamas paketas įstatymų ir jų pakeitimų kovai su šiuo augalu. Vienas jų – skirti savivaldybėms daugiau pinigų chemikalams pirkti.
„Vertindami savo biudžeto formavimus, matydami finansines galimybes, suradome dar 600 tūkstančių eurų savivaldybėms. Kad galėtų dar efektyviau kovoti su Sosnovskio barščiais“, – tvirtino aplinkos ministras.
Sosnovskio barštis į Lietuvą pateko prieš 70 metų. Buvo atvežtas kaip pašaras galvijams. Bet šie jo neėdė. Užtat augalas išplito. Iš pradžių į jo invaziją nebuvo kreipiama dėmesio. O kai pradėta kova – pasimatė, jog per vėlai.
„Sunkiai suvaldomas, nes jis labai gajus. Jis greitai užaugina tą biomasę ir išskleidžia žiedyną ir subrandina netgi dešimtis tūkstančių sėklų, kurios nukritusios ant žemės išlieka gyvybingos iki dešimties metų“, – sakė aplinkos valdymo specialistas Jonas Kurtinaitis.
Specialistai pataria prie augalo nesiliesti saulėtomis ir karštomis dienomis. Jis pavojingiausias, kai žydi. Sultys gali stipriai nudeginti ir sukelti alergiją. Šienauti Sosnovskio barštį reikėtų anksti pavasarį, kai tik išdygsta. Dirbant būtina dėvėti apsauginius drabužius.
