Apie galimą karo grėsmę ir kokios yra spragos turėsiančios įtakos ateityje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo buvusęs užsienio reikalų ministras ir Seimo delegacijos NATO asamblėjoje pirmininkas Audronius Ažubalis.
Audronius Ažubalis kalbėdamas apie tai, kad Vakarų valstybių lyderiai iki galo nesuvokia, kokia galimo karo grėsmė išties tvyro ore, sako, kad taip yra, nes valstybės pamažu kraustoti iš proto ir piliečiai valstybei tarnauti nebenori. Kaip pavyzdį pateikia dabar vis populiarėjančią sporto šaką „Hobby horsing“, kai per kliūris yra jodinėjama dirbtiniu arkliu.
„Tarnyba kariuomenėje nebėra prestižinė. Visuomenės užsiiminėja Žaliuoju kursu ar dar velniai žino kuo. <...> Tai rodo visišką nuprotėjimą visuomenių. Vat tokie atvejai rodo, kad atsisakoma tikrovės ir priimamas tikrovės pakaitalas. Tie dalykai yra baisūs ir rodo, kad mūsų visuomenėse vyksta tam tikri dalykai“, – sako pašnekovas.
Jaunimas nebesirenka rimtų profesijų
Laidos svečias priduria, kad šiandieninis pasaulis stipriai keičiasi. Kinta pasirenkamos studijų programos, jaunų žmonių siekiamybės ir darbo perspektyvos, tad kliautis šiuolaikiniu jaunimu, norint apsaugoti valstybę nuo karo grėsmės ar jo metu, veikiausia būtų beviltiška.
„Labai mažai kas stoja į inžineriją, į tuos mokslus, kurie kažką daro. Ne, nenoriu įžeisti tų profesijų, bet stoja į įvairias alternatyvias profesijas. Ar tai būtų dizainerių <...>, nori būti „youtūberiais“, plepėti, rodyti ir filmuoti savo niekingą dienotvarkę: kada tu atsikėlei, ką tu gėrei, ką tu valgei, į kokį koncertą nuėjai. Aš kalbu, kad tai yra blogi signalai, kas vyksta mūsų visuomenėse. Ir dabar pabandyk tokį žmogų nuvaryti į kariuomenę, kad jis taptų savanoriu ar kažkur į apkasą... Nenoriu kalbėti apie visus, bet tas išskydimas, kuris yra, ir tas sužalėjimas blogąją prasme“, – sako Ažubalis.
Didelė problema, iš vidaus griaunanti Vakarų civilizaciją ir Ameriką, yra nelegali imigracija. Dalis migrantų nenori integruotis į valstybes, į kurias atvyksta, ir prisitaikyti prie naujos kultūros, o tai sukelia nemažai problemų. Ažubalis sako, kad kurį laiką Lietuva situaciją kontroliavo, tačiau vėliau taip pat atleido vadeles.
„Čia yra iššūkis, ir Lietuva čia kol kas tvarkėsi gerai, iki tol, kol nebuvo nusileista šiek tiek verslui, verslo tarybai. Buvo įsileista darbo jėga iš trečiųjų šalių, būtent iš Azijos ir kitur. Čia yra ne tik tai pavojus, kad kuriasi ar kursis getai, bet ir kitas dalykas. Man keista, kaip verslas nesupranta, kad pigios, nekvalifikuotos darbo jėgos įsileidimas į darbo rinką stabdo valstybės automatizaciją, kompiuterizaciją ir kitus dalykus. Tai yra – verslui nereikia galvoti, kaip automatizuoti darbo procesą, bet kadangi jis turi 10 Alibaba, tai jie ateis ir padarys“, – kalba laidos pašnekovas.
Trumpo grasinimai gali veikti teigiamai
Prieš keletą mėnesių Amerikoje Trumpui pradėjus kalbėti apie svarstymus išvesti JAV iš NATO bei kitus pokyčius jam tapus prezidentu, europiečiai nemenkai išsigando. Nepaisant to, buvo kalbama, kad nesvarbu, kas galiausiai laimės rinkimus, Amerika labiausiai gali pradėti fokusuotis į Kiniją, ne Europą. Tad Europos politikai pradėjo nerimauti, kaip Europai karo atveju reikėtų apsiginti vienai. Tačiau Ažubalis ramina ir atskleidžia, dėl kokios priežasties taip tikrai nenutiks.
„Jeigu Europa ginkluosis ir rodys pavyzdį, kad yra solidari su Amerika, tikrai nesitrauks dėl vienos paprastos priežasties – pinigų. Kol kas didžiausios JAV investicijos yra Europoje ir Europos investicijos yra milžiniškos ten. <...> Dabar įsivaizduokim, kad rėmėjai ir verslas sužino, jog Amerika traukiasi ir jų verslas gali tapti nesaugus, tai pirmiausia jie ateitų ir sakytų: „Prezidente, mes jus rėmėm šimtais dolerių, ką jūs darot? Palikit kareivius, palikit saugumą Europoje.“
Bet, kad Trumpas gąsdina ir spaudžia, tai labai gerai. Aš manau, kad šituos visus savanaudžius šmikius, kurie negalvoja apie saugumą ir galvoja, kad saugumą turi garantuoti kažkas avansu iš už Atlanto, tai juos reikia spausti, juos reikia spardyti“, – tikina buvęs užsienio reikalų ministras.
Pradėti reikėtų nuo pagrindų
Pašnekovas sako, kad Lietuva, pirmiausia, mąstydama apie saugumą, turi galvoti apie save. Kadangi gynyba ir saugumas yra neatsiejami nuo kitų valstybių, privalu stiprinti bendradarbiavimą su aplinkiniais regionais bei užsienio partneriais, kurie su tuo sutinka.
Taip pat sako, kad pradėti keisti sistemą reikėtų nuo pagrindų ir atsigręžti į ugdymą mokyklose ir ko ten yra mokoma.
„Būkim realistais, nepanikuokime, dirbkime nuosekliai gynybos stiprinimo darbus ir, kas svarbiausia, ugdykime patriotizmą, nes taip kaip dabar, kai per vargus pavyko išmušti iš švietimo ministerijos, kad nuo šeštos klasės į metus trys patriotinio ugdymo pamokos. Pasižiūrėkime istorijos vadovėlius, tai už tokius, tuos žmones, kurie rašo tokius istorijos vadovėlius, kaip čia švelniai pasakyti, reikia perauklėti“, – tikina Audronius Ažubalis.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
