Štai buvęs šviesuomenės atstovas (švietimo ministras) Gintaras Steponavičius mano, kad JAV prezidento rinkimų baigtis yra blogiausia, kas galėjo nutikti Lietuvai: „Donald Trump. Blogesnės naujienos Lietuvai šį rytą negali būti“.
Jo kolega Petras Auštrevičius, irgi šviesuomenės atstovas (diplomatas, vyriausiasis derybininkas derybose dėl Lietuvos narystės ES), negali patikėti, kad kai kurie konservatoriai tokius rinkimus laiko demokratija, ir baisisi, kad kai kurie konservatoriai džiaugiasi D. Trampo pergale: „Keistai skamba konservatorių aiškinimai – tai tiesiog demokratija, pernelyg supaprastinta ir skamba kaip savotiškai didžiulis pasiekimas. Atrodo, kad konservatorių tarpe yra nemažai tokių, kurie tikrai tuo džiaugiasi. Savo ruožtu turiu pasakyti, kad JAV Ambasadoje Briuselyje vyravo toks nusivylimas ir liūdesys, netgi užsidengiant akis“.
Konservatoriai gi, atsirėmę į JAV vėliavas, kurios jiems reiškia laisvę ir demokratiją, savo pirmininko balsu prieš Valstijų prezidento rinkimus tarė: „I choose you, Ronald! Laukiame JAV rinkimų rezultatų“.
Ką reiškia – pasirinkau tave, Ronaldai? Na, pirmiausia naujoji jaunųjų konservatorių, monopolį savo rankose laikančių politologų bei kiek vyresnių intelektualų banga, kūrusi naują gelbėjimo planą, yra susibūrusi po Ronaldo Reigano portretu į klubą ir tą susibūrimą pavadinusi šio JAV prezidento, aktoriaus vardu. Kam atstovavo Ronaldas? Dešiniesiems. Respublikonams.
Lietuvos konservatoriai yra JAV respublikonų įpėdiniai, kurie gavo daug privilegijų, finansų, pagalbos, patirties, mokslų ir kitų malonių. Tačiau prasidėjus JAV prezidento rinkimams, Gabrieliaus Landsbergio vedamas Ronaldo Reigano sąjūdis rodė daug nepasitenkinimo dėl Donaldo Trampo.
Visas įmanomas grimasas ir kandidato palyginimus su V. Putinu konservatoriams padėjo pademonstruoti jų valstybės pinigais šeriama žiniasklaida – delfi.lt, LRT, 15.min ir kt. Klykdama Lietuvos viltis – jaunuomenė – agitavo lietuvius balsuoti ne tik už Gabrielių, bet ir už Hilari Klinton. Nes respublikono pergalė reiškia rusų vykdomos okupacijos pradžią, Sibiro tremtį, baltąsias meškas Vilniaus gatvėse.
Kodėl JAV respublikonų maitinti ir visuomet remiami Lietuvos konservatoriai isteriškai palaikė demokratų, t. y. kairiųjų, atstovę? Kodėl dešiniųjų atstovą vaizdavo taip, lyg jis būtų prasčiokas idiotas, o ponia H. Klinton – planas pasauliui išgelbėti? Kodėl tiek daug žmonių verkė pralaimėjus konservatoriams, o dabar rauda laimėjus konservatorių globėjams – JAV respublikonams? Kodėl visiškai skirtingų, net priešingų pusių atstovai – konservatorius G. Landsbergis, pasvarstęs apie homoseksualų partnerystes, ir kairioji demokratė H. Klinton, taip pat pasisakanti už liberaliąsias vertybes – tapo dievinamomis ikonomis Lietuvoje?
Šias priešybes – dešiniuosius Lietuvoje ir kairiuosius JAV – vienija nuostata dėl Rusijos. Totali, beatodairiška, jokių argumentų ir jokios diskusijos neprileidžianti neapykanta. Toje neapykantoje ir vienašališkume labai daug vaidinimo, kaukių, bukų ir niekaip sveiku protu nepaaiškinamų haliucinacijų. Tokia retorika, toks klišių į vienus vartus įtvirtinimas žmonių sąmonėje reikalingas dėl kažkokio tikslo.
Stebint „draugystės“ tarp Lietuvos ir JAV eigą nuo prezidentės D. Grybauskaitės atsisakymo susitikti su B. Obama iki kuo šilčiausių santykių, neįmanoma nematyti, kad ta draugystė labiausiai rėmėsi militarizmo propaganda. Įstojimas į NATO, karinio potencialo didinimas, ginklų tiekimas, bendros pratybos, procento nuo BVP didinimas, karinės technikos pirkimas, poligonų didinimas, bazių steigimas etc.
Kas buvo patys aršiausi sankcijų prieš V. Putino Rusiją palaikytojai, iniciatoriai, taikytojai? Kodėl H. Klinton retorika skambėjo bauginančiai, lyg pagrindinis jos tikslas – paspausti raudoną branduolinės raketos, nukreiptos į Rusiją, paleidimo mygtuką? Kodėl tiek draskėsi juknevičienės, kubiliai, pavilioniai, kalbėdami apie grėsmes ir galimą Lietuvos okupaciją, apie privalomąją tarnybą kariuomenėje, apie pasirengimą karui?
Jausmas, kad pagrindinis JAV ir Lietuvos dešiniųjų, bet ypač – konservatorių, tikslas buvo sukelti karą ir pasipelnyti iš jo. Angažuotas V. Putino ir Rusijos puolimas, sankcijos, santykių įšaldymai, prekybos nutraukimas nepaisant savos valstybės piliečių interesų, ginklų žvanginimas, JAV karių ir technikos telkimas pasienyje su Rusija, nuolatinis neapykantos kurstymas daugiausiai skaitytojų ir žiūrovų turinčioje žiniasklaidoje, kasdienė nesustojanti lavina apie baisiąją teroristinę Rusiją, valstybės pinigų skyrimas propagandai prieš Rusiją, TV ir radijo „žvaigždžių“ bei politologijos „žvaigždžių“ baltosios karštinės, visas problemas išaiškinant kaip Rusijos veiklą visame pasaulyje, kuriame teroristas V. Putinas nupirko viską – visus rinkimus, visas pažiūras, visus asanžus ir vikilyksus, visus proputiniškus visų valstybių piliečius… Lietuvoje sukelta aukščiausia pamišimo reakcija negalėjo būti reikalinga tik tam, kad žmonės iš tiesų taptų kvailiais. Lietuvai reikėjo zombių armijos, kuri reikiamu metu įpliekstų trokštamo karo kibirkštį.
Ir dabar, kai nepavyko nei taip karo su Rusija geidusiems Lietuvos konservatoriams, nei tą karą finansuoti ir iš to milijardus pelnyti ketinusiai kairiajai demokratei, girdėti vien baisus dantų griežimas…
ES parama tuoj baigsis. Vilties dar buvo. O po D. Trampo pergalės – jokių šansų. Pokyčiai bus. O taip gera buvo gyventi nusistovėjusiame ir tokiame jaukiame savųjų patriotiniame komunizmo ir liberaliame neomarksizmo rojuje, kurio, deja, neįmanoma išoperuoti jokiomis trispalvėmis, jokiomis žvaigždutėmis...
