Žurnalistė nurodė, kad ją šitoje situacijoje labiausiai papiktino kai kurių žmonių abejingumas:
„Mane labiausiai pribloškė kai kurių elitu save vadinusių žmonių vieši komentarai, kad „degradams – degradų gyvenimas, tegu jie išsišaudo, išsižudo, koks mūsų reikalas, kaip jie gyvena“. Tai mane labiausiai šokiravo. Yra dalis Lietuvos žmonių, kurie nenori matyti, kaip gyvena kita žmonių dalis.
Žiniasklaida būtų kičinė, jei kalbėtume tik apie tai, kas kokį namą nusipirko ir ką nupirko vaikams dovanų su gimtadieniu ir pan. Apie tai galime kalbėti, bet turime matyti ir girdėti, kaip gyvena kita dalis Lietuvos, kuri negali pasigirti prabangiomis atostogomis Maldyvų salose“, – kalbėjo A. Kudabienė.
Ignoruoti negalima
Žurnalistė sako dažnai susidurianti su žmonėmis, esančiais skurde, badaujančiais ar naikinamais alkoholio, o tokios situacijos ignoruoti ji negali.
„ Iš tų nelaimių, pasipylusių ypač pastarąjį pusmetį, kiekio ir tų tragedijų dydžio turėtume pasidaryti sau aiškią išvadą, kad tai yra tam tikros politikos pasekmė ir kad yra galvojama, kad, kai apie tai nekalbi, problemos nėra.
Pastarosios tragedijos sukėlė net ir aukščiausių Lietuvos sluoksnių reakcijų, kas yra svarbu. Kai Vilniaus valdžia pagaliau pradeda kalbėti apie tai, kad pagaliau reikia rūpintis tais žmonėmis ir padaryti tvarką, peržiūrėti buvusią strategiją, labai norisi palaikyti šią jų iniciatyvą ir pasiekti pagaliau bendromis jėgomis, kad Lietuvoje būtų ne tik šūkiai, lozungai, bet ir reali tvarka“, – kalba A. Kudabienė.
Žurnalistė dalinasi, kad jai skaudu yra dėl to, su kokia neteisybe susiduria socialiniai darbuotojai, dėl jų menkučio atlyginimo ir to, kad jos dar savo lėšomis ir laisvu laiku važiuoja pas visuomenės paribiuose atsidūrusius žmones, juos lanko ir prižiūri.
„Manau, kad taip neturi būti ir apie tai turime kalbėti. Policininkams yra gerai, nes jie turi už juos kovojantį ministrą. Socialiniams darbuotojams irgi reikia stiprių vadovų ir valdžios, kuri už juos kovotų, kad butų ir atlyginimai didesni, ir socialinės garantijos didesnės, ir kad jų skaičius būtų didesnis.
Jeigu ir turime dėl ko piktintis ir dėl ko susiburti, tai turime padaryti dėl to, kad visi kartu, neįžeidinėdami vienas kito, darytume taip, kad visiems Lietuvoje būtų gera gyventi“, – sakė žurnalistė.
Laidos „Prieš srovę“ autorė pažymėjo, kad dalis žmonių Lietuvoje, pamatę skurdą ir neteisybę šioje šalyje, buriasi į labdaros fondus, pagalbos grupes ir organizuoja paramą tokiems žmonėms. Savo akimis pamatę tokią neteisybę žmonės, kalba A. Kudabienė, negali likti abejingi.
„Tuos, kuriems labai pikta, kad dalis Lietuvos taip gyvena, galima kviesti savo akimis pamatyti tuos nuskriaustus žmones ir tada darbais ar galų gale pinigais jiems pagelbėti“, – teigė A. Kudabienė.
D. Radzevičius: kraupūs laidų anonsai ne visada yra pateisinami
Trumpalaikiai dirginimai perlenkiant lazdą, laužant normas kai kuriais atvejais yra pateisinami, kai norisi atkreipti dėmesį į visuomenes problemas, apie kurias eilinę dieną padiskutuojame ir nusispjovę po savaitės pamirštame, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
„Tokia teisė žurnalistams ir žiniasklaidai demokratinėje visuomenėje yra suteikta. Bet ribos yra labai aiškios, jos turi turėti aiškų tikslą ir socialinę potekstę. Laidų anonsai, atkreipiant dėmesį kraupia istorija, mano galva, nėra labai pateisinama. Net jeigu po tuo slypi kažkokie tikslai, kurių tiesiog nesimato tuose anonsuose“, - laidoje „Žvilgsnis“ kalbėjo D. Radzevičius.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas pritaria dalies visuomenės nuomonei, kad žurnalistai per mažai dėmesio skiria išties svarbiems klausimams.
„Kai kuriuos žmones piktina, kad pernelyg daug dėmesio skiriame antraeiliams, trečiaeiliams dalykams ir rimtiems klausimams neskiriame dėmesio. Ir su tuo aš tikrai sutikčiau. Mane dažnai piktina, kad rimtos temos šiandieną nedominuoja, bent jau ne kasdien. Šiandien pagrindinė tema galėtų būti bet kas, bet pati visuomenė pakankamai rimtai nediskutuoja. Mes turime sau užduoti klausimą, kodėl mes, žurnalistai, neskiriame kasdien tam dėmesio. Bet turi ir kiekvienas žmogus sau užduoti tą patį klausimą“, - kalbėjo pašnekovas.
