Ministerijoje jau parengti Cukrinio diabeto bei Arterinės hipertenzijos gydymo metodikų projektai, kuriuose siūloma naujus pacientus pradėti gydyti pigiausiais vaistų grupėje esančiais vaistais.
Tačiau nuogąstaujama, kad naujaisiais pakeitimais ketinama riboti jau ne tik pacientų, bet ir gydytojų laisvę paskirti tinkamiausią vaistą.
„Visame pasaulyje medicina juda individualizuoto gydymo link, kuomet yra skiriamas pacientui specialiai pritaikytas efektyviausias gydymas. Tačiau naujoji ministerijos iniciatyva dėl inovatyvių – patentinių – vaistų skyrimo užkerta kelią Lietuvos pacientams gauti jiems tinkamiausią gydymą.
Vadovaujantis ja, skiriant gydymą pirmą kartą privaloma skirti pigiausią inovatyvų vaistą grupėje, neatsižvelgiant į tai, kad jie yra skirtingi. Priešingai nei generiniai vaistai, inovatyvūs preparatai skiriasi veikliosiomis medžiagomis, veikimo mechanizmu, vaistų suderinamumu ir galimomis pašalinėmis reakcijomis. Jie nėra identiški ir negali būti laikomi tarpusavyje pakeičiamais. Šis sprendimas užkerta kelią Lietuvos pacientams gauti geriausiai pritaikytą gydymą nuo pat gydymo pradžios“, – tokius nuogąstavimus išdėstė Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorė Agnė Gaižauskienė.
Asociacijos nuomone, apie pacientui skiriamą gydymą turi spręsti jį gydantis gydytojas, o ne valdžios institucijos, atsižvelgdamos tik į vaisto kainą, o ne jo tinkamumą konkrečiam pacientui.
„Jeigu pacientui nuo pat gydymo pradžios bus skiriamas netinkamas gydymas, ilgainiui jam gali būti padaryta sunkiai pataisoma žala, kuri ateityje pareikalaus dar didesnių gydymo kaštų, vėlgi – iš to paties valstybės biudžeto, kurį siekiama taupyti“, – aiškino pašnekovė.
Tvarka – ne nauja
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo Evaldo Stropaus teigimu, tokia tvarka bus taikoma tik gydymui pradėti ir ne tik patentinių vaistų grupėse. Be to, pridūrė, kad tokia praktika – jokia naujiena.
„Ji jau yra taikoma tumoro nekrozės faktoriaus (TNF) blokatorių grupėse bei eritropoetinų grupėse. Toks reikalingumas grindžiamas tuo, kad jei visi vaistai yra lygiaverčiai ar panašūs, tai reiktų skirti pigiausią. Tai skatina gamintojų konkurenciją – tą parodė TNF blokatorių gamintojų pavyzdys. Tose pačiose metodikose yra išimtys, kuomet gali būti neskiriamas pigiausias, jei tam yra medicininės indikacijos.
Jei visi vaistai yra lygiaverčiai ar panašūs, generiniai jie ar patentiniai, tuomet naujam pacientui reiktų skirti mažiausiai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidų reikalaujantį vaistą. Tuo siekiama paskatinti gamintojų konkurenciją dėl naujų pacientų, ką jau įrodė tokios tvarkos taikymas TNF blokatorių grupėse“, – sakė E. Stropus.
Kartu jis pastebėjo, kad, kaip parodė jau galiojanti praktika, ne visada pigiausias grupėje vaistas keičiasi kas ketvirtį.
Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo teigimu, tam tikrų ligų gydymui tokia tvarka jau galioja – pavyzdžiui, inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams galioja nuo šių metų gegužės; autoimuninių ligų – nuo 2018 m. vasario mėn.
„Kitų ligų – cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos gydymo metodikos yra rengiamos ir, jas patvirtinus, tokia nuostata įsigalios ir šių ligų gydymui. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad parengta nauja cukrinio diabeto metodika. Joje įtvirtintas individualus paciento gydymo parinkimas. Net esant nuostatai, kad gydymas bus pradėtas vaistais su mažiausia priemoka grupėje, iš PSDF papildomai pareikalaus daugiau kaip 3 mln. eurų per metus dėl brangių vaistų prieinamumo pagerėjimo. Todėl priemonės sušvelninti tokį išlaidų augimą – būtino“, – tvirtino jis.
Trūksta dialogo
Pasiteiravus gydytojų, kaip jie vertina tokius pokyčius, šie tik gūžčiojo pečiais ir sakė, kad priimant tokius sprendimus norėtųsi, kad dėl to būtų diskutuojama ir su medikų bendruomene, o ne tik ministerija bendrautų su vaistų kompanijomis.
„Greičiausiai siekiant taupyti lėšas čia bandoma diegti švedišką sistemą. Sunku vertinti, tai blogai ar gerai. Esmė tokia, kad lėtinių pacientų gydymui kiekvieną ketvirtį bus skiriamas skirtingas generinis vaistas, priklausomai, su kuo pigiau susitars ministerija.
Pavyzdžiui, jeigu pacientas atvyks gruodžio mėnesį aukštam kraujospūdžiui gydyti gaus ramiprilį, o jeigu sausį – trandolaprilį, jeigu birželio – perindoprilį. Tai lems nebe gydytojo pasirinkimas, o SAM ir gamintojo derybų baigtis“, – dėstė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas podiplominėms studijoms, šeimos gydytojas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius.
Portalas tv3.lt jau rašė apie tai, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, nustatydamas kompensuojamųjų vaistinių preparatų įrašymo į kainyną tvarką bei kompensuojamųjų vaistinių preparatų įsigijimo taisykles, viršijo savo kompetencijas.
